Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:2011_04_24Suostas02Bielinio.JPG|thumb|Jurgio Bielinio kapas Suosto kapinėse]]▼

Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsija|Prūsijoje]] [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.▼

[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. <ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref>▼

Bendradarbiavo laikraščiuose [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats [[1897 m.]] nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „[[Baltasis erelis]]“ (300 egz.). Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Juose buvo kritikuojamas carizmas. {{šaltinis|{{ŽE|64}}}}▼

Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus [[monarchizmas|monarchizmo]] idėjas – tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. <ref>{{VLE|III|- 172|[[Leonora Kalasauskienė]]}}</ref>▼