Šilutės apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šilutės apskritis''' ({{de|Landkreis Heydekrug}})  – [[1818]]-–[[1871]]  m. [[Prūsijos karalystė]]s [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]], 1871-1871–[[1918]]  m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], 1923–1939  m. Lietuvos, 1939-1939–[[1945]]  m. [[Trečiasis Reichas|Trečiojo reicho]] [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardos]] administracinis teritorinis vienetas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Sudaryta po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] per [[1815]]-–[[1818]]  m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras  – [[Šilokarčiama]].

Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį [[Nemunas|Nemuno]] žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Ribojosi su [[Kuršių marios|Kuršių mariomis]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos]], [[Tauragės apskritis|Tauragės]], [[Pagėgių apskritis|Pagėgių]] apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939  m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 [[evangelikai liuteronai|evangelikų liuteronų]] parapijos: [[Kintai]], [[Paleičiai]], [[Rusnė]], [[Šakūnai]] ir [[Verdainė]]. [[1931]]  m. apskrities plotas buvo 815  km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).

Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra [[ežeras|ežerų]], miškų. [[1937]]  m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų - – 6 % teritorijos.<ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, [[1968]]  m. 684 psl.</ref>

Apskritis įkurta [[Prūsijos karalystė]]je [[1818]] metais, [[1871]]  m. atiteko [[Vokietijos imperija]]i. Po [[Versalio taika|Versalio taikos]] [[1923]]  m. lietuviams užėmus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], apskritis atiteko Lietuvai, [[1939]]  m. [[Vokietija]] ją vėl okupavo. [[1944]]  m. rudenį apskritį okupavus [[TSRS]] apskritis buvo prijungta prie [[Lietuvos TSR]].

[[1920]]  m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas [[Andriulių valsčius]] iš [[Lankos apskritis|Lankos apskrities]], tuo tarpu [[Karklės valsčius|Karklės]], [[Skirvytės valsčius|Skirvytės]], [[Špukų valsčius|Špukų]], [[Šakūnų valsčius|Šakūnų]] ir [[Ventainės valsčius|Ventainės]] valsčiai palikti [[Vokietija]]i. [[1923]]  m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]]–[[1944]]  m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardą]].

[[1947]]  m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti [[Švėkšnos valsčius|Švėkšnos]], [[Vainuto valsčius|Vainuto]], [[Žemaičių Naumiesčio valsčius|Žemaičių Naumiesčio]] valsčiai iš [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrities]]). [[1947]]  m. lapkritį panaikinus [[Andriulių valsčius|Andriulių]], [[Aukštumalės valsčius|Aukštumalės]], [[Kulėšų valsčius|Kulėšų]], [[Paleičių valsčius|Paleičių]], [[Pašyšių valsčius|Pašyšių]], [[Ramučių valsčius|Ramučių]], [[Sakūčių valsčius|Sakūčių]], [[Sausgalvių valsčius|Sausgalvių]], [[Skirvytės valsčius|Skirvytės]], [[Traksėdžių valsčius|Traksėdžių]], [[Žemaitkiemio valsčius]], liko 7 valsčiai. [[1950]]  m. [[birželio 20]] d. pertvarkyta į [[Šilutės rajonas|Šilutės rajoną]] (42 apylinkės), dalis perduota [[Priekulės rajonas|Priekulės rajonui]] (14 apylinkių).<ref>{{TLE|4|||Šilutės apskritis}}</ref>

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo [[1885]]  m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:<ref>[http://www.geschichte-on-demand.de/heydekrug.html Rinkimų istorija]</ref>

[[1890]]  m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų [[lietuviai]]s užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors [[1905]]  m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.<ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.</ref>

* Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch - – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

[[Kategorija:GumbinėsŠilutės apygardos apskritysapskritis]]