Etna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Manoma, kad Etnos išsiveržimus skatina po kalnu esantis apie 30 km ilgio ir 4 km gylio [[magma|magmos]] židinys, kurį nuolat papildo milžiniški kiekiai dujų prisodrintos išsilydžiusios medžiagos, besiveržiančios iš po plutos. Susikaupęs titaniškas slėgis ieško išėjimo pro vulkano šonus bei viršų ir galiausiai prasiveržia į paviršių spjaudydamas ugnį, sieringų garų debesis ir kalno šlaitais liedamas lavos srautus. Aplink viršūnę plyti visiškai gyvybei nepalankus plotas – pilka beformė pelenų ir lavos dykynė su garuojančiais plyšiais. Žiojėjantys kraterio nasrai išmarginti oksidų ir sulfatų, o gelmė, kilnojantis lavos gumului, nuolatos keičia pavidalą.
 
Didžiuliai Etnos išsiveržimai užregistruoti 475 ir 396 m. pr. m. e., [[812]] ir [[1169]] m. e. m. ir [[XIV amžius|XIV]] amžiuje. [[1669]] m. Etna įtrūko nuo viršūnės iki papėdės ir, išliejusi milijonus tonų lavos, nuniokojo gretimą [[Katanija|Katanijos]] (''Catania'') miestą ir jo apylinkes. Prieš šį proveržį ir po jo vykę mažesnieji reguliariai naikina dirbamąją žemę ir užpila kaimus. Kiti didesni XX a. ugnikalnio išsiveržimai įvyko [[1949]], [[1971]], [[1983]], [[1992]], [[2000]] . [[2011]] [[2012]] m.
 
== Etnos šlaitai ==