Zambija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinė Zambijos teritorija susiformavo [[XIX a.]], ją kolonizavus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinei Karalystei]]. Iki tol ši teritorija kartu su [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]], [[Malavis|Malavio]], [[Zimbabvė]]s teritorija buvo [[Pietinės Afrikos istorija|Pietinės Afrikos]] dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvo [[pigmėjai]], kuriuos [[IV a.]] išstūmė technologiškai pažangesni [[bantai]], atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuo [[XVI a.]] formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvo [[Alujana]] vakarinėje Zambijoje, [[Bemba]] šiaurinėje, [[Kazembė]] centrinėje ir [[Maravi]] rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavo [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalija]].

XIX a. Zambijos gentinės karalystės patyrė invazijas ir išorines įtakas. Pirmiausia, ją veikė klajoklių tautų kilnojimaisi iš pietų, taip vadinamoji [[mfekanė]]. [[Lozi]] gyvenamą Alujaną nusiaubė [[kololo]] gentys, vadovaujamos vado [[Sebetvane]], kuris galiausiai paėmė valdžią Alujanoje. Kita klajoklių gentis [[ngoniai]] įsitvirtino Maravi imperijoje. Kraštu domėjosi ir rytinės Afrikos pakrantės imperijos: [[Omano imperija]]i plečiant prekybinius ryšius su krašto giluma, Kazembėje įsitvirtino prekybinė efemeriška [[Msirio imperija]].

XIX a. viduryje vis stipresnė tapo britų įtaka. Kraštą tyrinėjo [[Deividas Livingstonas]], o [[1888 ]] m. [[Sesilis Rodas]] iš vietos karalių nusipirko teises čia verstis kalnakasyba. Britus labiausiai domino regiono vario ištekliai. Netrukus visas Rodo užvaldytas plotas (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) tapo žinomas kaip [[Rodezija]], o Zambija - – kaip [[Šiaurės Rodezija]]. [[1923 ]] m. britai nusprendė nebepratęsti sutarties ir prijungti Rodeziją prie savo imperijos. [[Pietų Rodezija]] (Zambija) tapo kolonija, o Šiaurinei suteiktas protektorato statusas. Zambijoje atrasti milžiniški vario ištekliai spartino šalies kolonizaciją. Vietos gyventojų išnaudojimas vedė prie ne kartą kilusių streikų.

[[1953 ]] m. britai nusprendė sujungti savo Pietinėje Afrikoje buvusias tris kolonijines valdas į [[Rodezijos ir Njasalando federacija|Rodezijos ir Njasalando federaciją]]. Jau po 10 metų, [[1963 ]] m. federacija suiro, o [[1964 ]] m. [[spalio 24]] d. Šiaurės Rodezija tapo nepriklausoma kaip Zambijos Respublika.

Pirmuoju Zambijos prezidentu tapo [[Kenetas Kaunda]], kuris pasirinko pro-sovietinį kelią, t.y. Afrikos socializmą, nacionalizaciją ir vienpartinę sistemą, kurioje viešpatavo [[Jungtinė nacionalinė nepriklausomybės partija]] (UNIP). Ši asmenybė sugebėjo išlaikyti valdžią ir stabilią politinę sistemą iki pat [[1991 ]] m. Zambijoje, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, nekilo pilietinis karas, kas atsitiko pvz. Angoloje ir Zimbabvėje.

Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu šalyje stiprėjo vienpartinės pro-socialistinės sistemos kritika. Todėl 1991  m. prezidentas K. Kaunda leido šalyje reformas, panaikino partijų draudimą, kas leido susikurti daugiapartinei sistemai. Tais pačiais metais įvykusių demokratinių rinkimų metu laimėjo [[Judėjimas už daugiapartinę demokratiją]] (MMD), ir prezidentu tapo [[Frederikas Čiluba]]. Jis pradėjo šalies ekonomikos liberalizaciją. Tačiau šalis negalėjo greitai demokratizuotis. Keletą kartų šalyje įvyko bandymai nuversti MMD valdžią (žymiausi – - [[1993]] ir [[1997 ]] m.), daugiausia inicijuoti UNIP, su kuriais vyriausybė

žiauriai susidorojo. MMD pavyko išsaugoti valdžią šalyje iki šiol. [[2002 ]] m. trečiuoju šalies prezidentu tapo [[Levy Mwanawasa]], o po šio mirties [[2008 ]] m. - – [[Rupiah Banda]]. Nuo [[2011 ]] m. rugsėjo šalį valdo penktasis šalies prezidentas [[Maiklas Sata]].