Zambija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{Mėnesio Šalis}}
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 44:
 
== Istorija ==
{{Pietinės Afrikosmain|Zambijos istorija}}
''Pagrindinis straipsnis: [[Zambijos istorija]]''
 
''Istorija iki XIX a.: [[Pietinės Afrikos istorija]]''
 
Dabartinė Zambijos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinei Karalystei]]. Iki tol ši teritorija kartu su [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]], [[Malavis|Malavio]], [[Zimbabvė]]s teritorija buvo neatskiriama [[Pietinės Afrikos istorija|Pietinės Afrikos]] dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvo [[pigmėjai]], kuriuos IV a. išstūmė technologiškai pažangesni [[bantai]], atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuo XVI a. formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvo [[Alujana]] vakarinėje Zambijoje, [[Bemba]] šiaurinėje, [[Kazembė]] centrinėje ir [[Maravi]] rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavo [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalija]].
 
XIX a. Zambijos gentinės karalystės patyrė invazijas ir išorines įtakas. Pirmiausia, ją veikė klajoklių tautų kilnojimaisi iš pietų, taip vadinamoji [[mfekanė]]. [[Lozi]] gyvenamą Alujaną nusiaubė [[kololo]] gentys, vadovaujamos vado [[Sebetvane]], kuris galiausiai paėmė valdžią Alujanoje. Kita klajoklių gentis [[ngoniai]] įsitvirtino Maravi imperijoje. Kraštu domėjosi ir rytinės Afrikos pakrantės imperijos: [[Omano imperija]]i plečiant prekybinius ryšius su krašto giluma, Kazembėje įsitvirtino prekybinė efemeriška [[Msirio imperija]].
 
XIX a. viduryje vis stipresnė tapo britų įtaka. Kraštą tyrinėjo [[Deividas Livingstonas]], o 1888 m. [[Sesilis Rodas]] iš vietos karalių nusipirko teises čia verstis kalnakasyba. Britus labiausiai domino regiono vario ištekliai. Netrukus visas Rodo užvaldytas plotas (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) tapo žinomas kaip [[Rodezija]], o Zambija - kaip [[Šiaurės Rodezija]]. 1923 m. britai nusprendė nebepratęsti sutarties ir prijungti Rodeziją prie savo imperijos. [[Pietų Rodezija]] (Zambija) tapo kolonija, o Šiaurinei suteiktas protektorato statusas. Zambijoje atrasti milžiniški vario ištekliai spartino šalies kolonizaciją. Vietos gyventojų išnaudojimas vedė prie ne kartą kilusių streikų.
 
1953 m. britai nusprendė sujungti savo Pietinėje Afrikoje buvusias tris kolonijines valdas į [[Rodezijos ir Njasalando federacija|Rodezijos ir Njasalando federaciją]]. Jau po 10 metų, 1963 m. federacija suiro, o 1964 m. spalio 24 d. Šiaurės Rodezija tapo nepriklausoma kaip Zambijos Respublika.
 
Pirmuoju Zambijos prezidentu tapo [[Kenetas Kaunda]], kuris pasirinko pro-sovietinį kelią, t.y. Afrikos socializmą, nacionalizaciją ir vienpartinę sistemą, kurioje viešpatavo [[Jungtinė nacionalinė nepriklausomybės partija]] (UNIP). Ši asmenybė sugebėjo išlaikyti valdžią ir stabilią politinę sistemą iki pat 1991 m. Zambijoje, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, nekilo pilietinis karas, kas atsitiko pvz. Angoloje ir Zimbabvėje.
 
Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu šalyje stiprėjo vienpartinės pro-socialistinės sistemos kritika. Todėl 1991 m. prezidentas Kaunda leido šalyje reformas, panaikino partijų draudimą, kas leido susikurti daugiapartinei sistemai. Tais pačiais metais įvykusių demokratinių rinkimų metu laimėjo [[Judėjimas už daugiapartinę demokratiją]] (MMD), ir prezidentu tapo [[Frederikas Čiluba]]. Jis pradėjo šalies ekonomikos liberalizaciją. Tačiau šalis negalėjo greitai demokratizuotis. Keletą kartų šalyje įvyko bandymai nuversti MMD valdžią (žymiausi - 1993 ir 1997 m.), daugiausia inicijuoti UNIP, su kuriais vyriausybė
žiauriai susidorojo. MMD pavyko išsaugoti valdžią šalyje iki šiol. 2002 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo [[Levy Mwanawasa]], o po šio mirties 2008 m. - [[Rupiah Banda]]. Nuo 2011 m. rugsėjo šalį valdo penktasis šalies prezidentas [[Maiklas Sata]].
 
== Politinė sistema ==