|
| kiti titulai =
| dinastija = Oldenburgai
| gimė = [[{{Gimė|1786]] m. [[lapkričio |11|18]] d.}}
| gimimo vieta =[[Kopenhaga]]
| mirė =[[{{Mirė|1848]] m. [[sausio |1|20]] d.|1786|11|18|}}
| mirties vieta = [[Kopenhaga]]
| palaidotas =
| vikiteka=Christian VIII of Denmark}}
'''Kristijonas VIII''' ({{da|Christian VIII}}, [[1786]] m. [[lapkričio 18]] d. [[Kopenhaga]] – [[1848]] m. [[sausio 20]] d. [[Kopenhaga]]) – [[1839]]-1848 –1848 m. [[Danija|Danijos]] ir [[1814]] m. [[gegužės 17]] d. – [[spalio 10]] d. [[Norvegija|Norvegijos]] karalius Kristijonas Frederikas.
== Biografija ==
Kilęs iš [[Oldenburgai|Oldenburgų]] dinastijos. Tėvas [[Kristijonas VII|Kristijono VII]] brolis Frederikas, sūnus [[Frederikas VII]].
Nuo [[1813]] m. Norvegijos vietininkas. Po [[1814]] m. sausio mėn. Kylio taikos, kai Norvegija buvo perduota [[Švedija]]i, parėmė norvegų nepriklausomybės siekius. [[1814]] m. gegužės paskelbtas Norvegijos karaliumi, bet dėl Švedijos bei kitų valstybių spaudimo 1814 m. spalio mėn. sosto atsisakė. [[1815]]-–[[1818]] m. [[Fiunas|Fiuno]] salos [[gubernatorius]], vėliau valstybės valdyme nedalyvavo. Nuo [[1831]] m. įtrauktas į Slaptąją tarybą.
Danijos karaliumi tapo mirus bevaikiui pusbroliui [[Frederikas VI|Frederikui VI]]. Išsižadėjo liberalių pažiūrų, priešinosi mėginimams riboti absoliutizmą. Įvykdė tik kelias nuosaikias reformas – įtvirtinta [[vietos savivalda]], sugrąžintas [[Islandija|Islandijos]] [[Altingas]]. [[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvigo ir Holšteino]] unijos su Danija šalininkas, [[1846]] m. Šlėzvige įvedė Danijos sosto paveldėjimo tvarką.<ref>{{VLE|XI|76||Kristijonas VIII}}</ref> Prasidėjus 1848 m. revoliucijoms Europoje, buvo priverstas pradėti rengti naują konstitutciją, kuri buvo priimta [[1849]] m. [[birželio 5]] d. jam jau mirus. 1847 m. paskyręs sosto paveldėtoju bevaikį sūnų Frederiką VI, numatė, kad po šio mirties sostą paveldės tolimas Oldenburgų giminaitis [[Kristijonas IX|Kristijonas Gliuksburgas]].
Palaidotas [[Roskildės katedra|Roskildės katedroje]].
| 