Pontormas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
== Biografija ==
 
Džakopas Karučis (it. Jacopo Carucci) gimė [[1494]] m. [[gegužės 24]] d. netoli [[Empolis|Empolio]], [[Toskana|Toskanoje]], Pontormo miestelyje, nuo kurio gaus savo pravardę. Tėvas Bartolomeo buvo [[Florencija|Florencijos]] dailininkas, tačiau greitu laiku [[1499]] m. mirė, kaip ir dailininko motina Alesandra - [[1504]] m. irDžakopas paliktas senelės Mona Brigida auklėjimui. Vos 13 metų Pontormas buvo išsiųstas į Florenciją, kur praėjo keletą auklėtojų, įskaitant [[Leonardas da Vinčis|Leonardą da Vinči]] ir [[Piero di Cosimo]]. Apie [[1512]] m. Pontormas tapo [[Andrea del Sarto]] mokiniu, tiesa, trumpai.
 
Iš pradžių Pontormas sekė klasikine Renesanso dailės tradicija, visų pirmą [[Mikelandželas|Mikelandželo]]. Po to jo darbai pradėjo įgauti savitus bruožus, keisto tiems laikams figūrų ir scenų traktavimo. Dėl to Pontormas neturėjo ryškios dailės mokyklos ar pasekėjų, išskyrus mokinį [[Bronzinas|Bronziną]]. Pontormas daugiausiai tapė Florencijoje, [[1519]]–20 m. buvo išvykęs ir ištapė Medičių vilą [[provincija|provincijoje]] to meto Florencijos dailininkams neįprastomis [[pastoralė|pastoralinėmis]] scenomis.
 
[[1522]] m. Florencijoje įsisiautėjus [[maras|marui]] PontormoPontormoas pasitraukė į [[kartuziečiai|kartuziečių]] vienuolyną prie Florencijos, kur nutapė freskų, deja, šiuo metu labai pažeistų. [[1528]] m. Pontormas baigė savo žymiausią darbą - „Nuėmimas nuo kryžiaus“ Santa Feličitos bažnyčioje Florencijoje. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį Pontormas skyrė [[Šv. Lauryno bazilika|Šv. Lauryno bazilikos]] freskos „Paskutinis teismas“ tapybai. Freska, deja, išlikusi tik fragmentais. Apie kitus jo vėlesnius darbus žinoma mažai, manoma, kad tuo laikotarpiu Pontormo sirgo [[neurozė|neuroze]]. Dailininkas palaidotas [[1557]] m. [[sausio 2]] d. ''Santissima Annunziata'' bažnyčioje, Florencijoje.
 
== Kūryba ==