Frankų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 77:
Karolis Didysis turėjo keletą sūnų, bet tik vienas jį pergyveno. Tai [[Liudvikas I Pamaldusis]], kuris valdė visą imperiją. Bet ši situacija buvo atsitiktinė. Po jo mirties [[840]] m. įvyko trumpas pilietinis karas ir Karolio anūkai [[Verdeno sutartis|Verdeno sutartimi]] [[843]] m. padalino imperiją į tris dalis. Šis padalinimas iš esmės atkartojo jau seniau [[Frankų valstybė]]je egzistavusią praktiką atskiriems įpėdiniams valdyti skirtingas valstybės dalis, išrenkant vieną jų pagrindiniu valdovu.
 
* [[Vidurio Frankų karalystė]] buvo trumpiausiai egzistavusi imperijos karalystė. Ją gavo vyriausias sūnus [[Lotaras I]], teoriškai tapęs imperatoriumi. jo valdytos žemės dabar priklauso [[Belgija]]i, LiuksenburguiLiuksemburgui, [[Olandija]]i, [[Šveicarija]]i, Rytų Prancūzijai ir Šiaurės Italijai. Iš karto po jo mirties 855 m. karalystė buvo padalinta į tris karalystes: [[Lotaringijos karalystė|Lotaringiją]], [[Italijos karalystė|Italiją]] ir [[Provanso karalystė|Provanso karalystę]]. [[Merseno sutartis]] [[870]] m. padalino Lotaringiją tarp Karolio II ir Liudviko II, tačiau 880 m. atkūrė ją kaip atskirą teritorinį vienetą. Iš Provanso karalystės vėliau išsivystė dvi - [[Aukštutinės Burgundijos karalystė]] ir [[Žemutinės Burgundijos karalystė]].
* [[Rytų Frankų karalystė]] buvo paveldėta antrojo sūnaus [[Liudvikas II Vokietis|Liudviko]]. Ši karalystė vėliau tapo Šventąja Romos imperija.
* [[Vakarų Frankų karalystė]] buvo paveldėta sūnaus [[Karolis II Plikagalvis|Karolio]]. Jo karalystė vėliau tapo Prancūzija. Įpėdinių sąrašas yra [[Sąrašas:Prancūzijos monarchai|čia]].
 
Po Lotaro I (843-855) imperatoriumi tapo Italijos karalius [[Liudvikas Italas]] (855-875), vėliau - Vakarų Frankų karalius [[Karolis II Plikagalvis]] (875-877), galiausiai Rytų Frankų karalius [[Karolis III Storasis]] (877-888). Pasinaudojat dinastiniais ryšiais, [[884]] m. [[gruodžio 12]] d. jis dar kartą suvienijo visą Frankų imperiją ir valdė ją iki 888 m.
 
===II padalinimas ir suvienijimas===
[[887]] m. sukilo Karolio Storojo sūnėnas [[Arnulfas Karintietis]] ir pasiskelbė Rytų Frankų karaliumi ir Romos imperatoriumi. Karolis atsistatydino ir greitai mirė [[888]] m. Tai lėmė pakartotinį imperijos suirimą: atsikūrė Vakarų Frankų, Lotaringijos, Italijos, Aukštutinės ir Žemutinės Burgundijos karalystės.