Krymo totoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 22:
Krymo totoriai atsirado kaip tauto Krymo chanato laikais. Krymo chanatas buvo viena stipriausių iki XVIII a. Rytų Europos valstybių, kurią įkūrė turkiškai kalbantys musulmonai. Krymo totoriai priėmė Islamą XIII a. ir nuo to laiko Krymas tapo vienu iš jo centrų. Pasak barono Iosif Igelström 1783 m. Kryme buvo 1600 mečečių ir religinių mokyklų. Bakchysarajuje chanas Meñli I Giray pastatė Zıncırlı Medrese ("Grandinės [[medresė]]"), seminariją, į kurią įeinat pro duris kiekvienas turėdavo pasilenkti, dėl kabančios grandinės. Tai simbolizavo Krymo visuomenės pagarbą mokslui. Meñli I Giray taip pat pastatė didelę mečetę pagal [[Sofijos soboras|Sofijos]] soboro modelį, bet ji sugriuvo XIX a. vidury. Vėliau chanai pastatė Hansarajaus rūmus, kurie išliko iki šių dienų. Sahib I Giray savo rūmuose rėmė mokslininkus ir menininkus. Krymo chanatas tapo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] protektoratu [[1475]] m., kai turkų generolas Gedik Ahmed Paša užėmė Krymo pietinę pakrantę. Dėl šios sajungos chanatas išliko iki XVIII a.
Iki XVIII a. pradžios Krymo totoriai buvo žinomi dėl dažnų, kartais kasmetinių reidų į Ukrainą ir Rusiją<ref name="matsuki">"[http://www.econ.hit-u.ac.jp/~areastd/mediterranean/mw/pdf/18/10.pdf The Crimean Tatars and their Russian-Captive Slaves]" (PDF). Eizo Matsuki, ''Mediterranean Studies Group at Hitotsubashi University.''</ref>. Masinė vergų prekyba su turkais ir Vidurine Azija buvo Krymo ekonomikos pagrindas<ref name="matsuki"/>. Vienas svarbiausių prekybos centrų ir vergų turgų buvo [[Feodosija|Kefė]]<ref name="matsuki"/>. Kai kurie tyrinėtojai paskaičiavo, kad totoriai pardavė į vergiją 3 mln. žmonių, daugiausiai ukrainiečių, bet ir [[rusai|rusų]], [[lenkai|lenkų]], baltarusių per vadinamąjį "stepės derliaus" rinkimą<ref>{{cite web|title=Black Slaves, Arab Masters|url=http://www.frontpagemag.com/Articles/ReadArticle.asp?ID=17747|publisher=Frontpage Magazine|date=18. April 2005|author=Andrew G. Boston|accessdate=2011-01-08}}</ref><ref>Alan Fisher, Muscovy and the Black Sea Slave Trade - Canadian American Slavic Studies, 1972, Vol. 6, pp. 575-594</ref> On the other hand, lands of Crimean Tatars were also being raided by Cossacks.<ref name="Alan26">Alan W. Fisher, ''The Russian Annexation of the Crimea 1772-1783'', Cambridge University Press, [http://books.google.com/books?id=65JOAAAAIAAJ&pg=PA26&dq=%22In+fact,+there+were+always+small+raids+committed+by+both+Tatars+and+Cossacks%22&hl=en&ei=mDxXTrqLGIjwmAWPwMGhDA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CCkQ6AEwAA#v=onepage&q=%22In%20fact%2C%20there%20were%20always%20small%20raids%20committed%20by%20both%20Tatars%20and%20Cossacks%22&f=false p. 26.]</ref>. Kita vertus, [[kazokai]] verždavosi ir į Krymo totorių žemes. Nuolatinė totorių grėsmė buvo viena iš kazokų, raitų slavų, kurie atremdavo totorius ir išlaisvindavo belaisvius, atsiradimo priežasčių. Paskutinis totorių reidas prieš tuos per Ruijos-Turkijos karą ([[1768]]–[[1774]] m.) įvyko valdant [[Petras I|Petrui I]] (1682–1725 m.). Tačiau kazokų reidai tęsėsi.
Rusijos-Turkijos karas [[1768]]-[[1774]] m. baigėsi rusų pergale ir Küçük Kaynarca sutartimi (1774 m.) Krymas tapo nepriklausomas, turkai atsisakė teisės jį saugoti. Po politinių neramumų Kryme, per kuriuos totoriai ir turkai pažeidė sutartį, Rusija irgi pažeidė sutartį ir prijungė Krymą [[1783]] m. Po prijungimo dėl slavų kolonistų spaudimo Krymo totoriai pradėjo keltis į Osmanų imperiją emigracijos bangomis. Emigraciją sukėlė [[Krymo karas]] [[1853]]-1856 m., [[1860]]-[[1863]] m. įstatymai, Rusijos-Turkijos karas [[1877]]-[[1878]] m. Iš 300 tūkst. Krymo totorių emigravo 200 tūkst.<ref>[http://monderusse.revues.org/docannexe1800.html "''Hijra'' and Forced Migration from Nineteenth-Century Russia to the Ottoman Empire"], by [[Bryan Glynn Williams]], ''Cahiers du Monde russe'', 41/1, 2000, pp. 79-108.</ref> Daug totorių emigracijos metu žuvo, nuskendo Juodojoje jūroje. Dabar tų emigrantų palikuonys gyvena Bulgarijoje, Rumunijoje, Turkijoje.
Ismail Gasprinski ([[1851]]–[[1914]] m.) buvo žinomas Krymo totorių intelektualas, kurio pastangos padėjo pagrindus musulmonų kultūros modernizavimui ir totorių tautinės savimonės atsiradimui. Dvikalbis Krymo totorių-rusų laikraštis Terciman-Perevodchik, kurį jis leido [[1883]]-[[1914]] m., buvo priemonė pažadinti visų turkiškai kalbančių Rusijos imperijos gyventojų savimonę. Jo Naujo Metodo mokyklos, kurių Kryme buvo 350, padėjo formuoti elitą. Po [[Rusijos revoliucija|Rusijos revoliucijos]] šis naujas elitas, kuriam priklausė Noman Çelebicihan ir Cafer Seydamet, paskelbė pirmą musulmonišką respubliką pasaulyje Krymo Liaudies respubliką [[1917]] m. [[gruodžio 26]] d. Tačiau respubliką užėmė bolševikai 1918 m. sausį.
Per Stalino [[Didysis valymas|Didįjį valymą]] buvo įkalinti ar nužudyti tokie totorių intelektualai kaip Veli Ibraimov ir Bekir Çoban-zade ([[1893]]–[[1937]] m.).
Krymo kolektyvizacija sukėlė badą [[1921]] m. Maistas buvo konfiskuojamas ir vežamas į Centrinę Rusiją, tad nuo bado mirė 100 tūkst. totorių, o dešimtys tūkstančių bėgo į Turkiją ar Rumuniją. Dar tūkstančiai nužudyta ar deportuota per [[1928]]-[[1929]] m. kolektyvizaciją. [[1931]]-[[1933]] m. vėl kilo badas. [[1917]]-[[1933]] m. Kryme žuvo ar buvo deportuota pusė totorių.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai buvo suformavę Totorių batalioną, o jų politiniai ir religiniai lyderiai bendradarbiavo su Hitleriu. Nors daug totorių taip pat tarnavo Raudonojoje Armijoje ir kovėsi su naciais, sovietai visus totorius apkaltino koloboravimu ir deportavo kaip Krymo armėnus, graikus, bulgarus ir kitus nerusiškos kilmės žmones iš pasienio sričių.
Krymo totoriai buvo masiškai tremiami į Uzbekiją ir kitas tarybines sritis [[1944]] m. [[gegužės 18]] d.<ref>{{cite book | title=Ukraine: A History | author=Subtelny, Orest | publisher=[[University of Toronto Press]] | year=2000 | isbn=0-8020-8390-0 | page=483 | authorlink=Orest Subtelny}}</ref> 46,3% tremtinių mirė nuo bado ir ligų. Nors [[1967]] m. kaltinimai totoriams buvo panaikinti, jie nebuvo grąžinti į Krymą, nuosavybės teisės nebuvo atstatytos. Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Krymą iki Perestroikos.
[[File:Etnics.svg|thumb|right|300px|Krymo totorių procentai Krymo regionuose (pagal 2001 Ukrainos surašymą)]]
Dabar daugiau nei 250 tūkst. totorių grįžo į Krymą ir bando atkurti savo nuosavybę. 1991 m. Krymo totoriai įkūrė parlamentą, kad galėtų kreiptis į Ukrainos vyriausybę ir tarptautines organizacijas<ref>{{cite web |url=http://www.csmonitor.com/2007/0220/p09s02-coop.html|title=A Lesson in Stifling Violent Extremism: Crimea's Tatars have created a promising model to lessen ethnoreligious conflict|accessdate=2007-08-06 |last=Ziad|first=Waleed|coauthors=Laryssa Chomiak|date=|year=2007|month=February 20|work=CS Monitor}}</ref>.
== Taip pat skaitykite ==
| |||