Michailas Glinka: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
| vardas = Michailas Glinka
| paveikslėlis =Glinka 1856.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =Michailas Glinka
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1804|05|20}}
}}
 
'''Michailas Ivanovičius Glinka''' (''Михаил Иванович Глинка'', g. [[1804]]  m. [[gegužės 20]] d. pagal senąjį kalendorių   m. [[1857]]  m. [[vasario 15]] d. pagal naująjį kalendorių)  – [[Rusija|rusų]] kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu.
 
Glinka buvoBuvo turtingo prekybininko sūnus, todėl jaunystėje daug mokėsi įvairiose Europos šalyse. Jo teorinis muzikinis išsilavinimas buvo menkas, nes jis daugiau šliejosi prie poetų ir dailininkų nei prie kompozitorių.
 
Tuo metu [[rusai|rusų]] nacionalinė muzika buvo nesusiformavusi, [[aristokratija]] klausydavosi muzikos iš kitų šalių  – [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Italija|Italijos]], šiais vakarietiškais stiliais rašė rusų kompozitoriai. Glinka, įkvėptas [[Vičencas Belinis|Belinio]] ir [[Gaetanas Donicetis|Donicečio]], parašė pirmąją grynai rusišką [[opera|operą]] „[[Gyvybė už carą]]“ ([[1836]]  m.), dar žinomą kaip „Ivanas Susaninas“. Šios operos melodijos primena rusiškas [[liaudies daina]]s, yra dainų citatų. Antroji opera  – „[[Ruslanas ir Liudmila (opera)|Ruslanas ir Liudmila]]“  – pastatyta [[1842]]  m., bet nesusilaukė tokio pat populiarumo kaip pirmoji.
 
Ivanas Susaninas  – realus žmogus, valstietis iš Domino kaimo netoli [[Kostroma|Kostromos]], gyvenęs [[XVII amžius|XVII]] amžiuje. Pagal [[legenda|legendą]], buvo pasamdytas lenkų armijos padalinio 1612-13 metais kaip vedlys, turėjęs nuvesti lenkus į kaimą Domino, kur slapstėsi tuometinis rusų caras [[Michailas Romanovas|Michailas Fiodorovičius Romanovas]]. Susaninas nuvedė kariuomenę į aklavietę  – [[pelkė|pelkių]] apsuptą mišką. Čia jį nukankino už atsisakymą parodyti tikrąjį kelią. Lenkų kariai visi žuvo pelkėse, negalėdami iš ten ištrūkti, mirtinai sušalo. Šio įvykio realumą įrodo rastas caro įsakymas dovanoti Bogdanui Sabininui (Ivano Susanino žentui) pusę kaimo už uošvio žygdarbį.
 
Pasak M. Glinkos tai opera, atskleidžianti patriotinę herojinę tragediją. Čia pagrindinis veikėjas  – [[tauta]], valstiečiai, todėl opera įgauna epinį pobūdį. Operos muzika labai įvairi. Operoje dominuoja [[Choras|chorai]], daug muzikos sukurtos rusų liaudies dainų motyvais, yra [[romansas|romansų]]. Antrajame akte dominuoja lenkų aukštuomenės muzika: [[valsas]], [[mazurka]], [[polonezas]], [[krakoviakas]]. Operos finale skamba choro atliekamas „Šloviname“, kaip didingas [[himnas]] rusų tautai.
 
Kiti žymūs Glinkos kūriniai: (fantazija)„Karaminskaja“ ([[1848]]  m.), ([[uvertiūra]]) „Naktis Madride“ ([[1848]], [[1851]]), (uvertiūra) „Aragono Chota“ ([[1845]]). Jis taip pat parašė romansų, pjesių fortepijonui, kamerinės muzikos. M. Glinkos „Patriotinė daina“ buvo naudojama kaip Rusijos Federacijos himnas [[1990]]–[[2000]]  m.
 
 
22 605

pakeitimai