Paolo Uccello: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cinque maestri del rinascimento fiorentino, XVI sec, paolo uccello.JPG|right|thumb|220px|[[Fikcija|Fikcinis]] Paulo Učelo portretas iš [[XVI amžius|XVI a.]]]]
 
'''Paulas Učelas''' (it. '''Paolo Uccello''', [[1397]] – [[1475]] m.) – [[Italija|italų]] [[XIV amžius|XIV a.]] Ankstyvojo [[Renesansas|Renesanso]] dailininkas, priskiriamas [[Florencija|Florencijos]] dailės mokyklai. Učelas savo kūryboje panaudojo [[Perspektyva|perspektyviojo]] vaizdavimo metodus kūrybiniams efektams išgauti. Dažnai vadinamas „Perspektyvos tėvu“ Vakarų mene. Učelo kūrybiniai ieškojimai taip išsiskyrė iš bendrojo italų Renesanso vaizduojamojo meno judėjimo, kad dailininkas buvo primirštas net ir pačioje [[Italija|Italijoje]]. Iš naujo „atrastas“ tik [[XX amžius|XX amžiuje]].
 
Učelo žymiausiais darbais įvardijami [[triptikas]] „Sen Romeno mūšis“ (apie [[1457]] m.) ir „Šv. Jurgis ir drakonas“ (apie [[1460]] m.).
 
== Biografija ==
Apie Paulo Učelo gyvenimą išlikę mažai faktų. Tai [[Giorgio Vasari]] dailininkų biografijos, parašytos 75 m. po dailininko mirties ir keletas to laikmečio oficialių [[dokumentas|dokumentų]].
 
Paulas Učelas (tikr. Paolo di Dono) gimė [[1396]] m. arba [[1397]] m., manoma, gana pasiturinčioje šeimoje. Tėvas Donas buvo kirpėjas, o motina Antonija - aukštakilmė [[Florencija|florentietė]]. Savo pravardę, kuria žinomas - Učelas, Paulas gaus vėliau dėl pomėgio tapyti paukščius (iš it. ''uccello'' - paukštis).
 
Būdamas apie 10 metų Učelas tapo žymaus to meto skulptoriaus [[Gibertis|Giberčio]] mokiniu. Manoma, kad Giberčio kurtos Florencijos [[vienuolynas|vienuolyno]] durys, kuriose vaizduojama mūšio scena, galėjo įkvėpti vėlesnį Učelo paveikslą „Sen Romeno mūšis“. Tačiau Giberčio [[Gotika|gotikinės]] pakraipos stilius neabejotinai paveiks būsimo dailininko kūrybą. Manoma, kad tuo metu Učelas susipažino su [[Donatelas|Donatelu]], kuris savo laiku, taipogi,taip pat buvo Gilberčio mokinys.
 
[[1414]] m. Učelas buvo priimtas į dailininkų [[gildija|gildiją]] ''Compagnia di San Luca'', o [[1415]] m. prisijungė prie Florencijos dailininkų gildijos ''Arte dei Medici e degli Speziali'', finansuotos [[Medičiai|Medičių]] šeimos. Maždaug tuo metu dailininkas paliko Gilberčio mokyklą ir pradėjo profesionalaus dailininko veiklą. AnsktyviejiAnkstyvieji jo darbai buvo bažnyčių, vienuolynų, ligoninių [[freska|freskos]], bei Medičių namų interjeras, o [[1425]] m. kūrė mozaikas [[Šv. Morkaus bazilika|Šv. Morkaus bazilikoje]] [[Venecija|Venecijoje]], bei keletą freskų Prato katedroje [[Bolonija|Bolonijoje]]. Ankstyvieji Učelo darbai arba neišlikę,neišliko arba išlikęišliko labai prastos būklės.
 
Maždaug apie [[1425]] m. Učelas susidomėjo [[geometrija]] ir jos taikymu [[perspektyva|perspektyviajam]] vaizdavimui. Daugelis to meto Italijos dailininkų, pradedant [[Masaccio|Mazaču]], tobulino perspektyvųjį vaizdavimą, tačiau Učelas jį panaudos visai kitiems tikslams, nei kiti. [[1436]] m. dailininkas sukūrė freska [[Seras|serui]] John Hawkwood. Apie [[1444]] m. dirbo [[Paduja|Padujoje]]. Apie [[1450]] - 57 m. sukūrė pagarsėjusį triptiką „Sen Romeno mūšis“ [[Medičiai|Medičių]] šeimai, vaizduojantį [[1431]] m. vykusį mūšį tarp [[Florencija|Florencijos]] ir [[Siena (miestas)|Sienos]] armijų.
 
[[1453]] m. Učelas vedė Tomasą Malifiči ir tais metais gimė sūnus Donato, o [[1456]] m. gimsgimė duktė Antonija. [[1465]] - 69 m. Učelas dirbo [[Urbinas|Urbine]] tapydamas vienuolyno altorių. [[1469]] m. Florencijoje Učelas prašė grąžinti mokesčius, skųsdamasis, kad nebegali dirbti, o žmona serga. [[1470]] m. dailininkas nutapė paskutinį savo darbą, paveikslą „Medžioklė“. Učelas mirė [[1475]] m. [[gruodžio 10]] d., palaidotas ''Santo Spirito'' bažnyčioje savo tėvo kape [[Florencija|Florencijoje]]. Giorgio Vasari tikina, kad jo duktė Antonija, taipogi,taip pat buvo dailininkė.
 
== Kūryba ==
 
Savo kūryboje Učelas nepaprastai žavėjosi [[perspektyva|perpspektyvos]] taikimutaikymu mene. [[Giorgio Vasari]] liudijimu, jis netgi dirbdavo naktimis, ieškodamas vis naujų perspektyvos panaudojimo būdų. [[1436]] m. freska [[Seras|serui]] John Hawkwood buvo sukurta taip, kad iš apačios žiūrovui susidarydavo įspūdis, kad jis mato trimatę skulptūrą. Skirtingai nei pas kitus dailininkus, pas kuriuos perspektyva panaudojama išryškinti pagrindinio plano veikėjams, Učelo kūryboje perspektyviojo plano objektai yra tokie pat svarbūs, o gal ir svarbesni nei pagrindinio plano. Toks dailės pobūdis formavo [[freska|freskini]] vaizdavimo stilių, būdingą [[Gotika|gotikai]]. Todėl, nors Učelo kūrybinės idėjos toli pralenkė laiką, amžininkų jis buvo laikomas stilistiškai atsilikusiu. Dėl to dailininkas baigė gyvenimą skurde ir greitai buvo primirštas arba prisimenamas kaip keistuolis.
 
Pagrindiniame savo darbe „Sen Romeno mūšis“ (anksčiau žinotas, kaip „Sent Egidijo mūšis“), dailininkas pademonstruoja savo kūrybinius principus. Mūšio [[chaosas]] tampa iš tikro harmoningu ir vientisu paveikslu. Triptiko kairėje dalyje pavaizduotas žuvęs karys tapęs [[chrestomatija|chrestomatiniu]] ir atrodo neįprastai net [[Modernizmas|Modernistinės]] dailės kontekste, nors nupieštas beveik realistiškai tiksliai. Paveiksle „Šv. Jurgis ir drakonas“ antrame plane esantis peizažas taip priartintas prie žiūrovo, kad atrodo tiek pat arti kiek ir pirmojo plano [[herojus|herojai]]. Paveiksle „Medžioklė“ dailininkas pasiūlo panoraminį perspektyvos vaizdavimą.