Kaplys: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Museum Quintana - Neolithisches Beil.jpg|thumb|250px220px|Neolito kaplys]]

Skiriami: gludinti įtveriamieji apvalaini, trapeciniai, keturkampiai, kurpeliniai su skyle kotui kapliai, tarp jų ir gyvatgalviai. Gyvatgalviai kapliai būdingi tik vakarų [[baltai|baltams]]. [[Neolitas|neolito]] pabaigoje ir [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžioje kasdieniniam darbui buvo naudojami grubiai tašyti kapliai be skylės kotui. Kaplys naudotas ir šaknims kasti, [[titnagas|titnagui]] iš kreidos lupti. Nuo [[II a.]] – [[III a.]] pradžios pradėta naudoti geležinius kaplius.

Lietuvos teritorijoje ankstyviausi naudoti kapliai žinomi iš viduriniojo [[Neolitas|neolito]], iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|3 tūkstantmečio pr. m. e.]] pabaigos gyvenviečių ([[Šventosios gyvenvietė]]). Jie buvo su skyle tiesiam arba su įmova lenktam mediniam kotui. Daugiausia jų rasta [[VI a.]] – [[VII a.]] [[Pašušvio kapinynas|Pašušvio]] ir [[VI a.]] – [[IX a.]] [[Jauneikių kapinynas|Jauneikių kapinynuose]], iš viso 50. Kapliai dažniausiai buvo moterų kapų [[įkapės]]. Panašūs kapliai būdingi ir I tūkstantmečio pirmajai pusei, jų rasta [[Maišiagalos piliakalnis|Maišiagalos piliakalnio]] [[XIV a.]] [[kultūrinis sluoksnis|kultūriniuose sluoksniuose]]. <ref>{{VLE|IX|- 363|[[Adolfas Tautavičius]]|Kaplys|}}</ref>