Virvelinės keramikos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Virvelinės keramikos kultūra, paplitusi didelėje teritorijoje ir puoselėta daugelio joje ir dabar gyvenančių tautų protėvių, per amžius įgijo keletą krypčių, kurios gali būti laikomos atskiromis kultūromis. [[Baltijos šalys]]e jos gyvenvietės yra išsidėstę paupiuose, todėl ji neužgožė vietinės miškų neolito - [[Narvos kultūra|Narvos kultūros]], tačiau jos patyrė sudėtingą, tebetyrinėjamą abipusę įtaką <ref>{{VLE|II|516|[[Algirdas Girininkas]]|Baltų kultūros ištakos, II d. Klaipėda, 2011 m.}}</ref>. Laikoma, kad paveikti virvelininkų vietinių kultūrų žmonės galutinai suformavo [[baltai|baltus]] žemdirbystės paplitimo laikotarpiu. Virvelininkai buvo masyvūs ilgagalviai, o vietiniai gyventojai - labiau apvaliagalviai. Prie pačios [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] išsiskiria [[Pamarių kultūra]], jos įtakos zona susidarė tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Dauguva|Dauguvos]] upių. Manoma, kad tuomet pradėjo išsiskirti vakariniai baltai. Pamarių kultūros kapuose randamos jau abiejų tipų hibridinės formos.<ref>{{VLE|II|516|[[Rimutė Rimantienė]]|Virvelinės keramikos kultūra}}</ref>