Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Eilutė 12:
* „Istorijos“ ([[105]] m.);
* „Analai“ ([[117]] m.).
, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
 
E, [[romėnai|romėnams]] užkariavus [[Europa|Europą]] (po [[Trajanas|Trajano]] žygių), yra [[geografija|geografijos]] žinių apie [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]]. 45-ame šio veikalo skyriuje pirmą kartą minimos [[aisčiai|aisčių]] gentys (''Aestiorum gentes''), kurios, manoma, tapačios balyvenantys prie [[Baltijos jūra|Svebų jūros]], jų papročiai ir apdaras kaip [[svebai|svebų]], tačiau kalba skiriasi (Tacitas rašo, kad panaši į britų, bet matyt toks palyginimas kilęs iš kalbos nesupratimo). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka [[gintaras|gintarą]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
 
Veikale „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ aprašoma [[Didžioji Britanija|Britanija]]; čia Tacitas labai tikslai nusako salos padėtį, o paminėdamas, kad ji yra priešais [[Galija|Galiją]], priduria, jog „dargi matoma ten“. Pasakodamas apie šių kraštų gyventojus, jų dainų sukeliama įspūdį, rašo taip, tarsi pats būtų jų klausęsis. Tai verčia manyti, ar tik jis nebus keliavęs per tas vietas. Vis dėlto šių kraštų geografinę padėtį Tacitas nusako nepakankamai išsamiai. Jis dar nepateikia [[vietovardis|geografinių vietovardžių]], nėra žinių apie kraštus į rytus nuo [[Vysla|Vyslos]].