Eksternalitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 15 metų
nėra keitimo aprašymo
Neigiamas išorinis poveikis ({{angl|negative externality, external costs}}) – dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantis su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nuostolis ar žala. Neigiamą išorinį poveikį dažnai siekiama internalizuoti, t. y. valstybinio reguliavimo priemonėmis poveikio sukėlėjus priversti atlyginti padarytą žalą ar nuostolį. Taip atsiranda taršos mokesčiai, gamtos apsaugos reikalavimai ir pan. Tačiau internalizavimas nebūtinai reiškia, kad žalą patyręs asmuo gaus kompensaciją – atlyginimas dažnai patenka į valstybės biudžetus ir niekaip nesusiejamas su nukentėjusiais asmenimis. Toks išorinio poveikio internalizavimas užkerta kelią laisvam abiejų pusių susitarimui, kuris kompensuotų neigiamą išorinį poveikį, pvz., triukšminga gamykla galėtų pakeisti ar sandarinti aplinkinių gyvenamųjų namų langus. Žr. išorinis poveikis.
 
Eksternalitetas naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" ({{angl. |market failure}}), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neįtraukdamas papildomos naudos arba žalos, kurią patiria visuomenė. Tokiu būdu į rinką įsikiša valstybė ir paveikia rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.
 
Be abejo, galima kvescionuoti, ar iš vis įmanoma objektyviai įvertinti pačio eksternaliteto buvimo faktą, eksternaliteto dydį, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau vienaip ar kitaip, eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.
14

pakeitimų