Jonas Goštautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Didikas, kilęs iš [[Goštautai|Goštautų]] giminės. Anot [[Bychovco kronika|Bychovco kronikos]], jo tėvas buvęs [[Andrius Goštautas]], brolis Petras Goštautas.<ref>[http://www.genealogia.okiem.pl/gastold.htm Goštautų genealogija]</ref> Žmonos Darata Zadora, Elžbieta Drucka-Trabska, sūnūs Vaitiekus Goštautas, [[Martynas Goštautas]], Jurgis Goštautas, dukterys Marija Goštautaitė, Aleksandra Goštautaitė.<ref>Veikiausiai legendomis pagrįsta informacija [http://www.wielcy.pl/psb/gasztold/jan/6211.shtml Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, Kraków 2005. t. 7 s. 297]</ref> Tėviškė veikiausiai buvo Geranainys.

 

[[1413]] m. [[Horodlės susitarimai|Horodlės susitarimo]] su [[Lenkija]], [[1422]] m. [[Melno taika|Melno taikos]], [[1431]] m. [[Skirsnemunės sutartis|Skirsnemunės sutarties]] su [[VO|Vokiečių ordinu]] ir [[1432]] m. [[Gardino sutartis|Gardino sutarties]] su Lenkija sudarymo liudytojas. [[1426]]-1431 m. didžiųjų kunigaikščių [[Vytautas|Vytauto]] ir [[Švitrigaila|Švitrigailos]] rūmų maršalka. 1431 m., gindamas [[Luckas|Lucką]] nuo lenkų, buvo patekęs į jų nelaisvę. 1432 m. dalyvavo [[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto Kęstutaičio]] sąmoksle prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Švitrigailą. Už tai Žygimantas Kęstutaitis jam padovanojo 26 kaimus ir miestelį, tarp jų – [[Dieveniškės]], [[Medininkai]], [[Tikocinas]]. [[1436]]-[[1440]] m. [[Smolenskas|Smolensko]] vietininkas.

 

 

Jo rūpesčiu [[1446]] m. ar [[1453]] m. Brastos sutartyje su Lenkija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė traktuojama kaip suvereni lygiateisė Lenkijai valstybė. Goštautas ir jo šalininkai, siekdami karu atgauti iš Lenkijos jos užimtą Vakarų [[Podolė|Podolę]], ėmė konfrontuoti su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Kazimieru, kurį norėta nušalinti nuo sosto, bei jo šalininkais. Tai suskaldė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenę į dvi stovyklas.<ref>{{VLE|VII|18||Jonas Goštautas}}</ref>

{{start box}}

{{s-off}}