Eksternalitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
Externalitetas (externality) - išorinis poveikis – dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandanti su šiuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis. Išorinis poveikis gali būti neigiamas (negative externality), pvz., automobilių tarša, arba teigiamas (positive externality), pvz., sutvarkyta privati valda, džiuginanti praeivius. Išorinis poveikis gali būti fizinis, kai jis yra apčiuopiamas ir fiziškai išmatuojamas, pvz., tarša, triukšmas, o gali būti ir ekonominis, atsirandantis dėl rinkos jėgų veikimo. Pvz., naujos gamyklos pastatymas gali numušti šalia esančių gyvenamųjų namų kainą, pakelti komercinių patalpų kainą, padidinti perkamąją galią regione. Žr. neigiamas išorinis poveikis.
Eksternalitetas (angl. externality) - ekonominis konceptas, naudojamas iliustruoti situacijas, kuomet "rinka neveikia" (angl. market failure), t.y. rinkos mechanizmas nustato tam tikrą pusiausvyros tašką, neįtraukdamas papildomos naudos arba žalos, kurią patiria visuomenė. Tokiu būdu į rinką įsikiša valstybė ir paveikia rinką taip, kad ji nustatytų naują pusiausvyros tašką, kuris įtrauktų papildomą naudą/žalą, kurią patiria visuomenė.▼
▲Eksternalitetas
Be abejo, galima kvescionuoti, ar iš vis įmanoma objektyviai įvertinti pačio eksternaliteto buvimo faktą, eksternaliteto dydį, nes visuomenė susideda iš individų, turinčių skirtingas preferencijas. Tačiau vienaip ar kitaip, eksternaliteto argumentas dažnai naudojamas pateisinti valstybės kišimąsi į rinką ir ekonominę veiklą.
| |||