Žygimantas Kęstutaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas, replaced: → (5), - → – (2) using AWB |
||
Eilutė 27:
[[Vaizdas:Seal of Sigismund Kestutis.PNG|thumb|250px|Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas]]
[[Vaizdas:Pabaiskas monument.JPG|thumb|right|250px|Paminklas Pabaisko mūšiui atminti]]
'''Žygimantas Kęstutaitis''' (~[[1350]] m. [[Trakai|Trakuose]], [[Trakų pusiasalio pilis|Trakų pusiasalio pilyje]]
== Iki 1432 m. perversmo ==
Eilutė 33:
[[1382]]-[[1384]] m. Žygimantas buvo [[Jogaila|Jogailos]] kalinys. [[1384]] m. jis pabėgo į [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Dubysa|Dubysos]] žiotyse pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio [[Vytautas|Vytauto]]. [[Vytautas|Vytautui]] susitaikius su [[Jogaila]], Žygimantas tais pačiais metais grįžo į [[Naugardukas|Naugarduką]].
[[1389]] m. žlugus Vytauto bandymui užimti [[Vilnius|Vilnių]], tų pačių metų pabaigoje jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių [[Vytautas|Vytauto]] santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio, o [[1390]]-[[1398]] m. Žygimantas kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas.
Dalyvavo [[Vorsklos mūšis|Vorsklos]] ir [[Žalgirio mūšis|Žalgirio]] mūšiuose, [[1428]] m. liepą – Vytauto surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą.
Eilutė 39:
== Karai su Švitrigaila ==
Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]] jo kovoje su [[Lenkija]], tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. [[1432]] m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus [[Ašmena|Ašmenoje]] nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432 m. spalio 15 d. [[Gardinas|Gardine]] su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartimi Žygimantas pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas. Pagal Gardino sutartį po Žygimanto mirties [[LDK]] turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – [[Vladislovas III|Vladislovui Varniškiui]] Žygimantas patvirtino dar 4 kartus – 1433 m. sausį, 1434 m. vasarį, 1437 m. gruodį ir 1439 m. spalį.
[[Stačiatikybė|Stačiatikiška]] LDK dalis bent iki [[1435]] m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie [[1439]] m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir [[bajorai|bajorams]] išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų [[Katalikybė|katalikų]] teisėmis (tiesa, [[Jogaila]] LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio [[Janas Dlugošas|J. Dlugošo]], Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).
Minėta [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. privilegija Žygimantas LDK kunigaikščiams ir bajorams garantavo, kad jie nebus baudžiami be teismo sprendimo; ta pačia privilegija kunigaikščiams ir bajorams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo [[dėkla|dėklos]] prievolės.
1432 m. kilusį vidaus karą iš esmės užbaigė [[Pabaisko mūšis]] ([[1435]] m.), kuriame LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenę.
1438 ar 1439 m. Žygimantas karine jėga dar parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš [[Krymas|Krymo]] išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti neilgam prarastą Krymo chanato sostą.
Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos; [[1438]]-[[1439]] m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su [[Vokietija|Vokietijos]] imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
| |||