Viskončiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eu:Visconti
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: 1277-1447 → 1277–1447 (21), - → – (7), d'E → d’E using AWB
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Coat of arms of the House of Visconti (1395).svg|thumb|right|200px|Viskončių herbas (1395 m.).]]
'''Viskončiai''' ({{it|Visconti}}) - čia pavarde [[viduramžiai]]s [[Italija|Italijoje]] vadinosi dvi kilmingųjų giminės. Anksčiau iškilo Viskončiai, gyvenę [[Pizos respublika|Pizos respublikoje]] XII a. viduryje, jie pradžioje iškilo pačioje Pizoje, vėliau - [[Sardinij]]oje, kur tapo [[Galuros judikatas|Galuros judikato]] valdovais. Antroji, kiek vėlesnė ir svarbesnė, suklestėjo [[Milanas|Milane]], kur jie valdė miestą 1277-14471277–1447 m., o kelios šoninės šakos gyvuoja iki šiol.
 
Pizos ir Galuros Viskončių bei Milano Viskončių giminystė tebėra neįrodyta.
 
== Pizos ir Sardinijos Viskončiai ==
Pirmas Pizoje žinomas Viskontis buvo [[patricijus]] Albertas (''Alberto''). Jo sūnus Eldicijus (''Eldizio'') buvo patricijus ir 1184-11851184–1185 m. - konsulas. Sardinijoje Eldicijus vedė Kaljario judiko Torkitorijaus III dukterį, kuri tapo Lamberto ir Ubaldo motina.
 
Eldicijaus sūnūs Lambertas ir Ubaldas I iškėlė Viskončius į visuomenines aukštumas Pizoje ir Sardinijoje. Abu jie buvo patricijai, abu jie po kadenciją išbuvo [[podesta|podestomis]]. 1207 m. Lambertas vedė Eleną, [[Galuros judikai|Galuros judiko]] Barisono II dukrą, taip imdamas kontroliuoti Sardinijos šiaurės rytų kampą, kur jo sostine tapo Čivita (''Civita'').
 
1212 m. Pizoje buvo visiška betvarkė, nes proviskontiškos ir priešviskontiškos kovojo dėl politinės valdžios. 1213 m. sausio viduryje Kaljario judikas Vilhelmas I, vadovaudamas priešviskontiškoms pajėgoms, Masos mūšyje nugalėjo bendras Lukos ir Viskončių pajėgas, vedamas Ubaldo. Po to Piza valdžią ėmė dalinti tarp keturių [[rektorius|rektorių]], iš kurių vienas - Viskontis. Sardinijos Viskončiai ir toliau iki šimtmečio galo dalyvavo Pizos politikoje, bet jų įtaka po 1213 m. smarkiai sumažėjo.
 
1215 m. Lambertas ir Ubaldas taip pat užvaldo [[Kaljario judikatas|Kaljario judikatą]] Sardinijos pietuose. Per geras vedybas Lamberto sūnus Ubaldas II kuriam laikui buvo gavęs valdžią [[Logudoro judikatas|Logudoro judikate]]. Šimtmečio viduryje Pizos valdžia Sardinijoje Viskončių dėka neturėjo opozicijos. Viskončiai per gerai organizuotas vedybas palaikė sąjungininkiškus ryšius su didžiosiomis šeimomis - Gerardeskiais (''Gherardeschi'') ir Kaprajomis (''Capraia'') Pizoje bei Lakonais (''Lacon'') ir Bas-Seromis (''Bas-Serra'') Sardinijoje.
 
[[Galura|Galuros]] Viskončiai kaip savo simbolį naudojo [[gaidys (simbolis)|gaidį]] (''Galura'' reiškia ' gaidžių žemė'). Tuo tarpu vėlesniųjų Milano Viskončių simbolis buvo ''[[Biscione]]'' - saracėną ryjanti gyvatė.
 
=== Galurą valdę Viskončiai ===
Eilutė 19:
* Ubaldas (''Ubaldo''; 1225–1238)
* Jonas (1238–1275)
* Ninas (Nino; 1275–1298), jo žmona Beatričė d'Ested’Este (''Beatrice d'Este'' ; mirusi 1334 m. [[rugsėjo 15]] d.) 1300 m. [[birželio 24]] d. ištekėjo už Milano lordo Galeadzo I Viskončio (''Galeazzo I Visconti''; 1277-13281277–1328}.
* Joanna (1298–1308), Adzonės Viskončio (''Azzone Visconti'') įseserė.
 
Eilutė 29:
Galią įgavusi šeima mėgo skelbti legendas apie savo kilmę. Tuo metu buvo madingos išgalvotos genealogijos, nors realūs faktai atspindi giminės realią ir beveik varganą kilmę iš smulkių kilmingųjų. Milaną ėmusi valdyti Viskončių šaka pradžioje (nuo XII a.) buvo Masino (''Massino'', dabar ''Massino Visconti'') kaimelio virš [[Madžorė]]s ežero sinjorai, arkivyskupo [[vasalas|vasalai]].
 
Manoma, kad Milano Viskončiai kilę iš vadų ({{la|capitanei}}) šeimos, kuriai Milano arkivyskupas Landulfas (978-998978–998) suteikė feodą, tokį, kuris tais laikais buvo vadinamas ''caput plebis''. 1157 m. dokumentas sako, kad Viskončiai buvo Marliano (dab. ''Mariano Comense'') senjorai. Vėlesnių laikų kronikininkas ''Galvano Fiamma'' tai patvirtino. Prieš 1070 m. vienas iš Viskončių gavo [[vikontas|vikonto]] titulą, kuris vėliau buvo paveldimas. Netrukus šeima suskilo į kelias linijas, dalis kurių gavo feodus toli nuo Milano. Linija, iš kurios kilo Milano lordai Viskončiai, vedama iš Umberto (''Umberto''), mirusio XII . a pirmoje pusėje.
<br />Viskončiai valdė Milaną iki ankstyvojo Renesanso, pradžioje tiesiog kaip Milano valdovai, o nuo 1395 m. - kaip Milano hercogai. Viskončių valdžia Milane baigėsi 1447 m., kai mirė Filipas Viskontis (''Filippo Maria Visconti''). Tada Milane trumpam susidarė [[Ambrozijaus respublika]], kuriai suirus valdžią paėmė Filipo Viskončio žentas [[Frančeskas Sforca]] (''Francesco I Sforza''), ir Milano valdovais tapo [[Sforcos]].
 
=== Viskončiai Milano valdovai ===
* [[Otonė Viskontis]] (''Ottone Visconti''), Milano arkivyskupas (1277 – 12941277–1294)
* Matėjas I Viskontis (''Matteo I Visconti'') (1294 – 13021294–1302; 1311 – 13221311–1322)
* Galeacas I Viskontis (''Galeazzo I Visconti'') (1322 – 13271322–1327)
* Aconė Viskontis (''Azzone Visconti'') (1329 – 13391329–1339)
* Lukinas I Viskontis (''Luchino I Visconti'') (1339 – 13491339–1349)
* Bernabas Viskontis (''Bernabò Visconti'') (1349 – 13851349–1385)
* Galeacas II Viskontis (''Galeazzo II Visconti'') (1349 – 13781349–1378)
* Matėjas II Viskontis (''Matteo II Visconti'') (1349 – 13551349–1355)
* Džianas Galeacas Viskontis (''Gian Galeazzo Visconti'') (1378 – 14021378–1402) {1-asis Milano hercogas, Bernabo Viskončio sūnėnas)
* Džiovanis Marija Viskontis (''Giovanni Maria Visconti'') (1402 – 14121402–1412)
* Džiakomas Viskontis (''Giacomo Visconti'') (1412 – 14471412–1447)
 
== Modronės Viskončiai ==