Virginia Woolf: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Virginia Adeline Woolf''' ([[1882]] m. [[sausio 25]] d., [[Londonas]] -– [[1941]] m. [[kovo 28]] d., [[Lewes]]) buvo [[anglai|anglų]] novelistė ir eseistė, laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų.

Tarpukariu Woolf buvo viena ryškiausių [[Londonas|Londono]] rašytojų bendruomenės ir Bloomsbury Group veikėjų. Tarp žymiausių jos darbų yra romanai „Misis Delovėj“ („Mrs Dalloway“, 1925), „Į švyturį“ („To the Lighthouse“, 1927), „Orlandas“ („Orlando“, 1928) ir kt.

Virginia gimė Londone serui Lesliui Stephen ir Juliai Prinsep Stephen. Buvo auklėjama namuose šeimos, garsėjusios išsilavinimu ir ryšiais. Virginia turėjo keturis brolius ir tris seseris, trys iš jų -– iš ankstesnių tėvų santuokų.

Woolf augo Viktorijos laikų visuomenėje -– jos tėvas seras Leslis Stephen buvo redaktorius, kritikas ir biografas, palaikė ryšius su [[William Thackeray|Williamu Thackeray]] („ [[Tuštybės mugė]]s“ autorius).

Pasak Woolf atsiminimų, jos ryškiausi vaikystės prisiminimai nebuvo iš Londono, bet iš [[St Ives]] miestelio [[Kornvalis|Kornvalyje]], kur jos šeima leisdavo vasaras iki 1895 metų. Jie apsistodavo savo namuose ir įspūdžiai iš atostogų, vietovaizdžių ir Godrevio švyturys turėjo įtakos jos kūrybai, ypač romanui „Į švyturį“.

Nors kentėjo nuo psichinių sutrikimų, kurie paveikė jos socialinį gyvenimą, tačiau literatūriniai gebėjimai nepaveikti.

Studijuodama London King'sKing’s College universitete susipažino su įtakingais kultūros veikėjais bei savo būsimu vyru -– Leonardu Woolf. Tuo metu su bičiuliais subūrė ir Bloomsbury_group Bloomsbury Group.

Virginia Stephen ištekėjo už Leonardo Woolf 1912, apibūdindama jį kaip „beskatikį žydą“ („penniless Jew“). Porą siejo artimas ryšys, jie bendradarbiavo ir dirbdami -– 1917 įkūrė leidyklą „Hogarth Press“. Ši leidykla ir išleido daugumą Woolf ir jos bendraminčių knygų.

Pabaigusi savo paskutinį darbą ''Tarp veiksmų'' (''Between the Acts'') Virginia Woolf vėl puolė į depresiją, panašią, kuri kankino anksčiau. Karas, jos namų [[Londonas|Londone]] sunaikinimas, šaltas jos kurtos bičiulio [[Roger Fry|Rogerio Fry]] biografijos įvertinimas sugniuždė Virginią. Jos padėtis pablogėjo taip, kad ji nebegalėjo kurti.

Virginia Woolf profesionaliai rašyti pradėjo 1905 metais, pirmiausiai rašydama straipsnius Times Literary Supplement. Pirmoji novelė "Kelionė į pasaulį" buvo išleista 1915 metais.

Maža to, ji laikoma viena kūrybingiausiai anglų kalbą vartojusių rašytojų. Ji eksperimentavo su sąmonės srautu, paslėptais charakterių psichologiniais ir emociniais motyvais, įvairiais pasakojimo skaidymo bei chronologijos variantais. Rašytojo E. M. Forsterio teigimu, ji anglų kalbą pastūmėjo "truputėlį toliau iš tamsos", o jos literatūrinių ir kūrybinių pasiekimų įtaka jaučiama ir šiandien.

Woolf reputacija smuko po II-ojo pasaulinio karo, kuomet ji buvo kaltinama [[antisemitizmas|antisemitizmu]] ir snobizmu.

Jacob'sJacob’s Room, 1922 m.

„Džeikobo kambarys“ yra romanas apie vyriškumą ir karą, parašytas po Pirmojo pasaulinio karo. Pati būdama pacifistė, Woolf daugelyje savo romanų rašo apie individų, šeimų ir tautų karo traumas kaip socialines ir psichologines karo pasekmės.

Romanas „Misis Dalovei“ tyrinėja žvarbią praeitį ir šviesesnės ateities galimybę. Pirmo pasaulinio karo tragedija vis dar ryški, o laiko bei minčių laisvė, galios prievarta ir meilės jėga yra temos, kurios susipina. Klarisa Dalovei (Clarissa Dalloway) yra savimi pasitikinčio diduomenės žmogaus žmona. Ruošiantis vakarėliui, ryšys tarp jos ir Septimo Voreno Smito (Septimus Warren Smith) tampa kaip niekada matomas.

„Į švyturį“ yra romanas, vienas labiausiai atspindinčių autorės biografiją. Kūrinys paremtas V. Woolf jaunystės patyrimais, paliečia vaikystę ir vaikišką supratimą bei troškimus, todėl yra vienas aštriausių, nagrinėjant paauglių tarpusavio santykius, santuoką ir pasikeitusią socialinės klasės struktūrą per Didįjį karą. Ši paprasta ir įsimenanti istorija įamžina gyvenimo trumpalaikiškumą ir supantį pasaulį.

„Metai“ yra viena labiausiai ambicingų ir gražiai parašytų V. Woolf knygų. Pagrindinė knygos tema yra Laikas, jungiantis tris anglų aukštuomenės Pargiterių (Pargiters) šeimos kartas. Istorija prasideda vieną 1880 metų dieną: pasakojama apie Kolonelį Abelį Pargiterį (Colonel Abel Pargiter), jo mirštančią žmoną ir septynis jų vaikus, o baigiasi nuostabiai aprašytu 1930 metų vakarėliu, kuriame apžvelgiami jauni ir seni Pargiterių šeimos nariai. Svarbūs įvykiai – gimimai, mirtys, santuokos, karai – yra kasdieniai momentai, užvaldantys tobulai sukurtomis scenomis.

Tarp vaidinimų mes pamatome įtemptus Isos Oliver ir jos patrauklaus vyro Giles‘o santykius. Jie yra komplikuoti dėl ponios Manresos buvimo – koketiškos moters, kuri susidomi Giles‘u. Priėjus vaidinimo išvadas, atlikėjai ir publika toliau tęsia savo kasdienį gyvenimą, Giles‘as ir Isa lieka spręsti savo širdies reikalus patys.

Tai lyriška ir humoristinė, provokuojanti istorija apie sudėtingus kasdienių žmonių gyvenimus bei emocines kančias ir bendrą patirtį.