Viktoras Gailius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , 8 m. → 8 m. (8) using AWB
Eilutė 30:
 
== Biografija ==
Gimė [[lietuvninkai|lietuvninko]] ūkininko Martyno Gailiaus ir Gretos Faltinaitės šeimoje, broliai Albinas (vėliau [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas) ir Valentinas (vėliau Verdainės kunigas) taip pat dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. Mokėsi [[Plaškiai|Plaškių]] pradžios liaudies mokykloje, [[1914]] m. baigė [[Tilžės gimnazija|Tilžės gimnaziją]]. Studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitetuose]], [[1918]] m. baigė [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno universitetą]].
 
Viktoro tėvas, tautiškai atjaučiąs ir susipratęs Prūsų lietuvis, stengėsi ir savo vaikams įkvėpti tokią pat dvasią. Viktoras, rinkimų į [[Prūsijos landtagas|Prūsų seimą]] metu, iš tėvo gavęs medžiagos ir arklį, jodinėdavo po [[Tilžės apskritis|Tilžės apskritį]] rinkdamas balsus ir parašus už lietuvių atstovą. Anksti prisidėjo prie Mažosios Lietuvos jaunųjų draugijų ([[Rukai|Rūkų]] „Ąžuolas“, [[Katyčiai|Katyčių]] „Vainikas“, [[Tilžė]]s „Klubas“ ir „[[Tižės giedotojų draugija]]“) veiklos. Gimnazistu būdamas pasidarbavo ir [[Prūsų Lietuvos savaitraštis|„Prūsų Lietuvos savaitraščio“]] redakcijoje. Slaptos gimnazistų draugijos „Kardas“, kurios tikslas buvo atlietuvinti sugermanizuotus Prūsų lietuvius gimnazistus, steigėjas. <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 314 p.</ref>
Eilutė 38:
[[1918]]–[[1924]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]], jos vykdomojo komiteto narys. [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžės aktas|Tilžės Akto]] signataras.
[[Vaizdas:GailiusViktoras.jpg|thumb|left|Viktoras Gailius – pasiuntinys Berlyne]]
Nuo 1918  m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. [[1920]] m. [[gegužės 19]] d. – [[1922]] [[gegužės 31]] d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1922  m. liepos mėn. – 1923  m. vasario mėn. Lietuvos atstovas [[Estija|Estijoje]]. [[1923]] m. [[vasario 15]] d. – [[1925]] [[vasario 4]] d. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] direktorijos pirmininkas. 1923  m. išleido įsaką dėl [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbų]] lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923  m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.
 
Jo ir kitų rūpesčiu 1923  m. spalio mėn. Klaipėdos krašto [[Evangelikai liuteronai|Evangelikų liuteronų]] bažnyčia atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir įkurta Klaipėdos krašto konsistorija. Nuo [[1923]] m. priklausė draugijai „Aukuras“. Vienas Klaipėdos krašto politinės organizacijos „[[Visuomenės sąjunga]]“ vadovų.
 
[[1927]]–[[1928]] m. Ryto akcinės bendrovės tarybos pirmininkas, direktorius. [[1936]]–[[1938]] m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“. 1938  m. [[gruodžio 12]] d. – [[1939]] m. [[kovo 23]] d. paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.
 
== Bibliografija ==
Eilutė 48:
 
== Įvertinimas ==
* 1928  m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas]]
{{start box}}
{{s-off}}