Valteris Kristupas Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
S Vikifikavimas, replaced: → (6), - → – , *S → * S (2) using AWB |
||
Eilutė 1:
'''Valteris Kristupas Banaitis''' ([[1918]] m. [[rugsėjo 26]] d. [[Karaliaučius]]
== Biografija ==
Eilutė 7:
[[1941]]–[[1943]] m. [[Kauno radiofonas|Kauno radiofono]] muzikos redakcijos vedėjas, 1943–[[1944]] m. Vilniaus operos administratorius ir akompaniatorius. Tuo pačiu laiku muzikos mokykloje pas [[Jeronimas Kačinskas|Jeronimą Kačinską]] studijavo dirigavimą.
Pasitraukęs į Vokietiją, Haffkrugą (netoli [[Liubekas|Liubeko]]), [[1945]]–[[1946]] m. vadovavo lietuvių pabėgėlių meno ansambliui „Tėviškės garsai“. Surengė apie 60 koncertų, populiarino lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir vaidinimus, išleido kelias plokšteles. [[1948]]–[[1949]] m. vadovavo Spakenbergo lietuvių kolonijos chorui ir rengė koncertus. Iš atminties užrašinėjo ir harmonizavo liaudies dainas ir mokė jų savo choristus. [[1950]]–[[1951]] m. [[Štutgartas|Štutgarto]] aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. Albrechtą studijavo kompoziciją. Dėstė muziką ir dainavimą Lietuvių [[Vasario 16-osios gimnazija|Vasario 16-osios gimnazijoje]] [[Mancheimas|Manheime]].
1949-[[1952]] m. amerikiečių emigracinės organizacijos IRC atstovas Štutgarte. [[1952]]-[[1966]] m. [[Amerikos balsas|„Amerikos balso“]] lietuvių skyriaus Miunchene ir [[Laisvosios Europos radijas|„Laisvosios Europos radijo“]] redaktorius. Dirbo išeivijos [[Elta|Eltoje]]. [[Vokietijos lietuvių bendruomenė]]s veikėjas.
Įsitraukė į kultūrinę ir muzikinę veiklą. Jo iniciatyva [[Hamburgas|Hamburgo]] ir Štutgarto radiofonai įsigijo lietuviškos muzikos. Bendravo su čekų dirigentu ir kompozitoriumi Rafaeliu Kubeliku, nuolat domėjosi lietuvių kompozitorių Balio Dvariono, [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]], [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]], [[Juozas Indra|Juozo Indros]] ir kitų muzikų kūryba, nemažai rašė žurnale „[[Muzikos žinios]]“ ir kitataučių spaudoje. [[1992]] ir [[1996]] m. lankėsi [[Lietuva|Lietuvoje]] (Vilniuje, Kaune, [[Kačerginė]]je, [[Šilutė]]je, [[Palanga|Palangoje]], [[Nida|Nidoje]] ir kitur).
Parašė kantatą „Lietuva, Lietuva, tu kaip saulė gyva“, harmonizavo apie 40 liaudies dainų chorui, solistams, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui. Spaudai parengė 34 lietuvių [[evangelikai|evangelikų]] liaudies choralus (1951 m.). Jo daina „Ant ežerėlio rymojau“ buvo atlikta [[1971]] m. [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Čikaga|Čikagoje]].
Surinko turtingą lietuviškų plokštelių kolekciją, į vokiečių kalbą išvertė [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]] ir [[Juozas Žilevičius|Juozo Žilevičiaus]] kūrinių, kurie skambėjo vokiečių radiofonuose. Buvo Baltijos tautų muzikos švenčių komiteto vedėjas. Kartu su J. Žilevičiumi buvo [[Italija|Italijos]] Rickordi muzikos enciklopedijos lietuviškojo skyriaus bendradarbis.<ref>Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.</ref>
== Bibliografija ==
* Sovietų Lietuvos industrializacija (''Die Industrialisierung Sowjetlitauens'', 1962).
== Įvertinimas ==
* [[1996]] m. [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
== Šaltiniai ==
{{ref}}
| |||