Vaclovas Miknevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (7), - → – (2) using AWB
Eilutė 24:
| pastabos=
}}
'''Vaclovas Miknevičius''' ([[1910]] m. [[liepos 26]] d. [[Zanėnai (Molėtai)|Zanėnai]], [[Molėtų valsčius]] - [[1989]] m. [[liepos 12]] d. [[Kaunas]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[dailininkas]] [[keramika]]s, dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje.
 
== Biografija ==
Sūnus [[Tautvydas Miknevičius]], dukra Nijolė Miknevičiūtė - Mickevičienė. Baigė [[Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla|Giedraičių mokyklą]]. [[1936]] m. baigė [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokyklą]], mokytojas [[Liudvikas Strolis]]. [[1940]] m. jo iniciatyva įkurtos Kauno „Dailės“ kooperatyvo (vėliau „Dailės“ kombinatas) dailiosios keramikos dirbtuvės [[Vilijampolė]]je (Jurbarko g. 2); [[1941]]–[[1959]] m. jų vadovas, [[1959]]–[[1983]] m. dailininkas.
 
== Kūryba ==
Sukūrė vienetinės ir serijinės gamybos buitinės ir dekoratyvinės keramikos: servizų (vyno, [[1936]] m., [[Paryžiaus pasaulinė paroda]], aukso medalis), „Kolūkiečių servizas“, [[1954]] m., kavos, [[1964]] m.), vazų („Obelys žydi“ [[1953]] m.), lėkščių {„Jūratė ir Kastytis“, „Kvadratai“, abi [[1970]] m. Šeštame dešimtmetyje vazas puošė politizuotais tarybinio gyvenimo siužetais („Derliaus nuėmimas“, „Dirbam linksmai“, „Pionieriai Palangoje“, visos [[1950]] m.)
 
Sukūrė keraminės skulptūrinės plastikos („Eglė“ [[1968]] m., skulptūrinė grupė „Žalgiris“, „Eglė žalčių karalienė“, „Pušelės“, visi [[1969]] m.). Apipavidalino interjerų ir eksterjerų („Avininkystė“ ir „Kiaulininkystė“, Sąjunginė žemės ūkio paroda, Maskvoje, LTSR paviljonas, su [[Teodora Miknevičienė|T. Miknevičiene]], [[1954]] m., Kauno centrinio knygyno, [[1955]] m., kavinės „Tulpė“ 1956]] m., P. Ziberto šilko kombinato vestibiulio, [[1977]] m.)
 
Buitinė keramika taisyklingų formų, puošta tautodailei būdingais elementais arba skulptūrinėmis detalėmis, plastika lakoniškų, geometrizuotų formų. Vėlyvojo laikotarpio kūriniai („Dekoratyvinė vaza“ [[1982]] m.) masyvių formų, spalvingesni, gausiai puošti lipdytomis ir žiestomis detalėmis, įrėžimais. Įdiegė į gamybą geležingą molį ([[1967]] m.), bešvinę glazūrą (1968 m.). Suprojektavo keramikos cechus [[Tbilisis|Tbilisyje]] ([[1958]] m.) ir [[Almata|Almatoje]] ([[1964]] m.).
 
Nuo [[1933]] m. dalyvavo parodose; individualios: [[Palanga]] – [[1933]] m., Kaunas – [[1935]]–[[1936]] m., [[1960]] m., [[1970]] m., [[1980]] m., [[1990]] m. surengta pomirtinė paroda, [[Vilnius]] – [[1960]] m., [[1970]] m., [[1975]] m. Jo kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]].<ref>{{VLE|XV|88|[[Nijolė Žilinskienė]]|Vaclovas Miknevičius}}</ref> Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e.
 
== Bibliografija ==
* Dailioji keramika, [[1970]] m.
 
== Literatūra ==
* R. Purvinaitė. Vaclovas Miknevičius, Vilnius [[1986]] m.
 
== Šaltiniai ==