Ugnė Karvelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: es:Ugné Karvelis
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (3), *⌊ → * ⌊ (2) using AWB
Eilutė 30:
| pastabos =
}}
'''Ugnė Karvelis''' ([[1935]] m. [[birželio 13]] d. [[Noreikiškės]] – [[2002]] m. [[kovo 4]] d. [[Paryžius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja.
 
== Biografija ==
Tėvai [[Veronika Karvelienė]] ir [[Petras Karvelis]]. [[1944]] m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. [[1951]]-[[1952]] m. studijavo [[Sorbona|Sorbonoje]], 1952-[[1956]] m. tarptautinius santykius – Aukštųjų politinių mokslų institute [[Paryžius|Paryžiuje]], [[1957]]-[[1958]] m. istoriją ir ekonomiką – [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]] [[Niujorkas|Niujorke]].
 
[[1959]]-[[1983]] m. leidyklos „Éditions Gallimard“ (Paryžius) tarptautinio skyriaus darbuotoja, vėliau – Lotynų Amerikos, [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Portugalija|Portugalijos]] bei Rytų Europos literatūros skyrių vadovė, laikraščio „Le Figaro“ priedo „Le Figaro Littéraire“ nuolatinė bendradarbė. [[1993]]-[[1995]] m. Lietuvos Respublikos laikinoji reikalų patikėtinė, 1995-[[2002]] m. ambasadorė prie [[UNESCO]]. [[1991]]-[[1992]] m. – trijų Baltijos šalių kultūros festivalio „Baltų sezonas“ generalinė komisarė. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]], Prancūzijos vertėjų asociacijos narė, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė. Nuo [[1996]] m. UNESCO komiteto biuro narė. Nuo [[2000]] m. UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos narė. Jos iniciatyva į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] [[1994]] m. įtrauktas [[Vilniaus senamiestis]], 2000 m. [[Kuršių nerija]]. Inicijavo daugelį Lietuvai svarbių tarptautinių projektų – Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslo ugdymo centro įkūrimą [[VU|Vilniaus universitete]], UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros įsteigimą [[VDA|Vilniaus dailės akademijoje]] (abu 1999 m.), [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] parodos pristatymą Paryžiuje (2000 m.), tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“ (2001 m.) Vilniuje.
 
== Kūryba ==
Nuo 1983 m. Prancūzijos, [[Vokietija|Vokietijos]], Lotynų Amerikos spaudoje skelbė literatūros kritikos straipsnius, vedė radijo ir televizijos kultūrines, politines laidas. [[1991]] m. sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą, kurie 1991 m. rodyti FR3 kanalu. Iš [[Lietuvių kalba|lietuvių]], [[Anglų kalba|anglų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Vokiečių kalba|vokiečių]] kalbų į [[Prancūzų kalba|prancūzų]] kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Į prancūzų kalbą išvertė [[Saulius Tomas Kondrotas|S. T. Kondroto]] romaną „Žalčio žvilgsnis“ (1991 m.), [[Marcelijus Martinaitis|M. Martinaičio]] poezijos rinktinę „Debesų lieptais“ (1997 m.), [[Ričardas Gavelis|R. Gavelio]], [[Jurga Ivanauskaitė|J. Ivanauskaitės]], [[Bitė Vilimaitė|B. Vilimaitės]] novelių, [[Almis Grybauskas|A. Grybausko]], [[Antanas A. Jonynas|A. A. Jonyno]], [[Gintaras Patackas|G. Patacko]] eilėraščių, įvairiuose leidiniuose paskelbė lietuvių kultūros ir istorijos apžvalgų.
 
Prancūzų kalba parašė apsakymų, autobiografinio pobūdžio romaną „Demain il n'y a plus de trains“ (1991, lietuvių kalba autorizuotas vertimas pavadinimu „Rytoj traukinių nebus“ 1997 m.).<ref>{{VLE|IX|516||Ugnė Karvelis}}</ref>
 
== Įvertinimas ==
* [[2001]] m. [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]]
 
== Šaltiniai ==