Tomas Akvinietis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: yi:טאמאס פון אקווינא |
S Vikifikavimas, replaced: → (2), 1267-1273) → 1267–1273) (12), I – XII → I–XII using AWB |
||
Eilutė 35:
|vikiteka= Category:Thomas Aquinas
}}
'''Tomas Akvinietis''' ({{la|Thomas Aquinas}}; apie [[1225]] – [[1274]] m. [[kovo 7]] d.) –
== Biografija ==
Tomas Akvinietis gimė [[1224]] arba [[1225]] m. netoli [[Akvinas|Akvino]] esančioje Rokasekoje (Roccasecca), [[Neapolis|Neapolio]] hercogystėje turtingo grafo Landolfo šeimoje. Jo motinos, grafienės Theodora, genealogija siejasi su Šventosios Romos imperatorių Hohenštaufenų dinastija. Sulaukęs 5 m. pradėjo mokytis [[Kasino kalnas|Kasino kalne]] įsikūrusiame [[benediktinai|benediktinų]] vienuolyne, kurio [[abatas|abatu]] buvo tėvo brolis Sinibaldas. Vėliau Neapolio universitete studijavo laisvuosius menus ir logiką. Susižavėjęs [[dominikonai|dominikonų]] idėjomis, nutraukė studijas. Tokie jo veiksmai nepatiko šeimai, kuri jį prievarta sugrąžino į San Džiovanio pilį. Teko įsikišti popiežiui [[Inocentas IV|Inocentui IV]].
18 m. amžiaus įstojo į dominikonų ordiną, kurio vadovai jį siuntė į [[Paryžius|Paryžių]] ir [[Kelnas|Kelną]], kad, vadovaujant [[Albertas Didysis|Albertui Didžiajam]], baigtų filosofijos ir teologijos studijas. Įšventintas kunigu, [[1252]] m. atvyko į Paryžių rengdamasis gauti Menų magistro vardą. Čia dėstė teologijos pirmakursiams. Tuo metu parengė monumentalų veikalą „Keturių Petro Lombardo sentencijų knygų komentaras“ ([[1254]]-[[1256]] m.). Tačiau buvo nesutarimų su universiteto profesūra. Tik [[1257]] m., įsikišus popiežiui [[Aleksandras IV|Aleksandrui IV]], jis ir [[Bonaventūra]] buvo paskirti [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universiteto]] dėstytojais.
Eilutė 59:
Tomas Akvinietis įnirtingai pasisakė prieš lotyniškuosius [[Averojus|Averojaus]] šalininkus ir kritikavo konservatyvius teologus už prisirišimą tik prie Augustino mokymo. Tuo metu katalikų bažnyčia mažai domėjosi Aristotelio filosofija, o dar mažiau gamtos mokslais. Būtent Tomas Akvinietis sukūrė sistemą, kurioje sujungė filosofiją ir teologiją, pasinaudojo Aristotelio [[logika]] ir teistiškai perdirbo jo [[metafizika|metafiziką]], nuošalyje palikdamas jos fizikines prielaidas.
Pagrindiniai nagrinėti [[ontologija|ontologiniai]] klausimai buvo [[būtis|būties]], potencijos ir akto, priežastingumo, esmės ir esaties, [[cubstancija|substancijos]] ir [[akcidencija|akcidencijos]] sąveikos. Būtis laikoma abstrakčia esybe, turinčia savybes: vienybę, teisingumą, gerumą. Joms susiliejus ji sutampa su [[Dievas|Dievu]]. Išskiriama [[potencija]] ir aktas – ir čia potenciali būtis tėra išvestinė. Tuo tarpu „grynoji būtis“ (''actus purus'') arba Dievas negali neegzistuoti. Iš jos kyla visa realiosios būties [[hierarchija]] – nuo Absoliuto iki apčiuopiamų daiktų. Būties pokyčiai turi priežastį ir virš jų esant visų priežasčių priežasčiai – Dievui.
Tomo Akviniečio [[kosmologija|kosmologijoje]] teigiamas [[kreacionizmas]] ir [[hilomorfizmas]] – pasaulis yra sutvertas ir esti materijos bei formos pavidalu. Pasaulio hierarchijos viršūnėje – gryna forma.
Eilutė 114:
'''Sisteminiai darbai:'''
* Teologijos suma (''Summa theologica'',
* Teologijos santrauka (Compendium theologiae, 1272);
* Suma prieš pagonis (''Summa contra gentiles'',
* Keturių Petro Lombardo sentencijų knygų komentaras (''In quattuor libros sententiarum'',
'''Filosofiniai veikalai:'''
Eilutė 126:
'''Aptariami klausimai:'''
* Apie sielą (''De anima'',
* Apie blogį (''De malo'',
* Apie tiesą (''De veritate'',
* Apie potenciją (''De potentia'',
'''Atsakymai į klausimus:'''
* „Quodlibeta“
'''Komentarai:'''
* Aristotelio „Fizikai“ (
* [[Boetijus|Boetijaus]] „Apie Trejybę“ (1258), „Apie septynetus arba apie tai, ar visa, kas yra, yra gera“ (1258);
* Pseudo-Dioniso „Apie Dievo vardus“ (1262);
Eilutė 142:
'''Biblijos aptarimai:'''
* „Super Job“ (1263, Jobo knygai);
* „Super Isaiam“ (
* „Super Psalmos“ (1272, Psalmių knygai);
* „Super Jeremiam“ (Jeremijo knygai);
| |||