Šiogūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: hi:शोगुन
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (3), (1147-1199) → (1147–1199) (43), - → – (4) using AWB
Eilutė 1:
{{Japoniškas tekstas}}
[[Vaizdas:Minamoto no Yoritomo.jpg|thumb|300px|Minamoto no Joritomo (1147-1199), Šiogūnas įkūręs Kamakura Šiogūnatą]]
'''Šiogūnas''' (arba '''Šogūnas''' arba '''Siogūnas''', {{ja|将軍|šōgun}}) – tai paveldimas [[Japonija|Japonijos]] [[XII amžius|XII]] - [[XIX amžius|XIX amžių]] karinės feodalų klasės karinis titulas, kurio turėtojai buvo [[de facto]] Japonijos valdytojai. Šiogūnas išvertus iš japonų kalbos reiškia „didis karvedys“. [[1867]] metais paskutinis Šiogūnas atsisakė savo titulo prasidėjus [[Meidži laikotarpis|Meidži restauracijai]].
 
Šiogūnas dar gali būti įvardijamas kaip karinis rangas ir titulas [[Japonija|Japonijoje]] lygus generolui, aukštam kariuomenės pareigūnui. Kaip titulas tai yra sei-i taišōgun (征夷 大將軍) sutrumpinta forma. [[Kiotas|Kioto]] imperatoriaus dvaras pirmąkart apdovanojo šiuo titulu karinės ekspedicijos lyderius prieš Rytų žmones ir vėliau karinės vadovybės vadus dažnai apdovanodavo tuo titulu. [[XVII amžius|XVII amžiaus]] pradžioje [[Tokugava|Tokugavoms]] politiškai suvienijus Japoniją, šiogūnas tapo faktinio valstybės valdovo titulu.
Eilutė 8:
Terminas bakufu laikui bėgant pradėtas vartoti nusakant feodalinės karinės diktatūros vadovybės sistemą, valdomą šioguno, tad už Japonijos ribų vadinama dažniausiai šiogunatu. Šioguno biuras ar administracija yra šiogunatas ar bakufu (幕府). Paraidžiui verčiant iš japonų kalbos – „biuras palapinėje“. Palapinė simbolizuoja kariuomenės vaidmenį kovojant mūšio lauke.
 
Bakufu sistema buvo įtvirtinta [[Joritomo Minamoto]], esant Kamakuros periodui. Nors teoriškai imperatorius valdė visas Japonijos žemes, sistema turėjo kai kuriuos feodalizmo elementus. Joritomo Minamoto (Minamoto no Joritomo), pirmasis Kamakuros šiogunato šiogunas, užgrobė valdžią nustumdamas Kioto aristrochatiją. Jis tapo praktiniu Japonijos valdovu ir gavo titulą sei-i taišōgun. Po to vėlesnių trijų šiogūnatų lyderiai gavo tą patį titulą. Jis buvo naudojamas iki pat [[Meidži laikotarpis|Meidži laikotarpio]] Pvz.: silpnesni lordai prisiekdavo ištikimybe stambesniems, [[samurajus|samurajai]] už ištikimybe būdavo apdovanojami žeme, kuri su lordo - vasalo leidimu būdavo padalinama sūnums. Šią sistemą palaikė artimi ryšiai tarp samurajų ir jų pavaldinių.
 
Trys pagrindiniai šiogunatai buvo susitelkę aplink šeimas, kurios užgrobdavo valdžią ir pasisavindavo šioguno titulą. Vieni šiogunatų vardai yra pagal būstinės vietą (Kamakuros, Muromačio, esančio Kiote, ir Edo), kiti gavo vardus nuo valdančios šiogunatą (Ašikagos, Tokugavos).
Eilutė 14:
== Istorija ==
 
Šiogūno titulo istorijos pradžia siekia [[794]] metus, kai dar buvo naudojamas Sei-i-Taišōgun titulas, suteikiamas Imperatoriaus ir reiškiantis „didysis karvedys pavergiantis rytų barbarus“. Rytų barbarais buvo laikoma įvairūs Japonijos klanai, kurie nebuvo pavaldūs centriniai valdžiai. Kariauti su šiais klanais ir buvo siunčiami Sei - i-tai Šiogūnai Imperatoriaus vardu įsakinėjantys kariuomenei. Vienas žymiausių Sei-i Tai-Šiogūnų buvo Sakanoue no Tamuramaro (坂上 田村麻呂), kuris užkariavo šiaurės rytuose gyvenančius klanus, Imperatoriaus Kammu vardu.
 
XII amžiuje Japonijos viduje dėl įtakos varžėsi dvi įtakingos šeimos Taira ir Minamoto, po permainingos kovos galiausiai nugalėjo Minamoto klanas, kurio lyderis Joritomo pasiskelbė Imperatoriaus ginėju. [[1192]] Joritomo gauna Šiogūno titulą iš Imperatoriaus ir įsteigia Šiogūnatą (bakufu), karinę feodalinę valdymo sistemą, formaliai, kurios vadovu išliko Imperatorius, bet svarbiausi šalies valdymo instrumentai buvo sukoncentruoti Šiogūno rankose, įskaitant ir vadovavimą kariuomenei. <ref>Shugo. (2007).</ref>
 
Šiogūnai buvo atsakingi už šalies administravimą, taikos palaikymą, vadovavimą mūšiams bei už kitas sritis. Imperatoriaus valdžiai šalyje silpstat, Šiogūnas užėmė de facto šalies vadovo vietą. Nors šalies nominaliu valdovu išliko Imperatorius, bet jo valdžia buvo minimali, dėl to Šiogūnai galėjo primesti savo valią nenuverčiant Imperatoriaus.
 
Eilutė 24:
== Šiogūnų valdymo laikotarpiai ==
[[Vaizdas:TokugawaYoshinobu.jpg|thumb|250px|Paskutinis Japonijos Šiogūnas - [[Tokugava Jošinobu]] ]]
{| class="prettytable"
!align="left" valign="top" width="200"|Šiogūnas
!align="left" valign="top" width="200"|Valdymo laikotarpis
Eilutė 32:
|align="left" valign="top"|'''[[1192]]-[[1333]]'''
|-
|align="left" valign="top"|[[Minamoto no Joritomo]] 源 頼朝 (1147-11991147–1199)
|align="left" valign="top"|1192-1199
|-
|----- bgcolor="#f0f0ff"
|align="left" valign="top"|[[Minamoto no Joriie]] 源 頼家 (1182-12041182–1204)
|align="left" valign="top"|1202-1203
|-
|align="left" valign="top"|[[Minamoto no Sanetomo]] 源 実朝 (1192-12191192–1219)
|align="left" valign="top"|1203-1219
|-
|----- bgcolor="#f0f0ff"
|align="left" valign="top"|[[Kudžō Joricune]] 九条 頼経 (1218-12561218–1256)
|align="left" valign="top"|1226-1244
|-
|align="left" valign="top"|[[Kudžō Joricugu]] 九条 頼嗣 (1239-12561239–1256)
|align="left" valign="top"|1244-1252
|-
|----- bgcolor="#f0f0ff"
|align="left" valign="top"|Šinnō [[Munetaka]] 宗尊 親王 (1242-12741242–1274)
|align="left" valign="top"|1252-1266
|-
|align="left" valign="top"|Šinnō [[Korejasu]] 惟康 親王(1264-13261264–1326)
|align="left" valign="top"|1266-1289
|-
|----- bgcolor="#f0f0ff"
|align="left" valign="top"|Šinnō [[Hisaaki]] 久明 親王 (1276-13281276–1328)
|align="left" valign="top"|1289-1308
|-
|align="left" valign="top"|Šinnō [[Morikuni]] 守邦 親王 (1301-13331301–1333)
|align="left" valign="top"|1308-1333
|-
|----- bgcolor="#f0f0ff"
|align="left" valign="top"|Šinnō Morijoši arba Šinnō Morinaga 成良 親王 (1308-13351308–1335)
|align="left" valign="top"|
|-
|align="left" valign="top"|Šinnō Narijoši arba Šinnō Narinaga 成良 親王 (1326-13381326–1338/1344?)
|align="left" valign="top"|1334-1338
|-
Eilutė 202:
* Shogunate. (2007). In Encyclopædia Britannica Online: [http://search.eb.com/eb/article-9067473 Shogunate]. Žiūrėta 2007-06-05
* Shugo. (2007). In Encyclopædia Britannica Online: [http://search.eb.com/eb/article-9067562 Shugo] Žiūrėta 2007-06-05
* S. Turnbull. (2003). Samurai - The World of the Worrior. Ospreypublishing. ISBN 1-84176-740-9
 
[[Kategorija:Šiogūnai]]