|
== Biografija ==
[[1886]]–[[1887]] m. mokėsi [[Kurkliai|Kurklių]] rusiškoje pradinėje mokykloje, [[1889]]–[[1894]] m. [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], baigė ją su pagyrimu. 1894 m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. 1894–[[1896]] m. gyveno [[Julijonas Šalkauskis|Julijono Šalkauskio]] šeimoje, buvo jo sūnų [[Stasys Šalkauskis|Stasio]] ir [[Kazys Šalkauskis|Kazio]] repetitorium.
[[1897]] m. vienas iš moksleivių kuopelės, kurioje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] mokėsi apie 20 gimnazijos mokinių, steigėjas, hektografu padaugino 40 psl. [[Kazimieras Jaunius|Kazimiero Jauniaus]] lietuvių kalbos gramatikos. [[1897]] m. [[rugpjūčio 20]] d., už dalyvavimą moksleivių maište prieš priverstinį [[provoslavai|provoslavų]] pamaldų lankymą, politinę veiklą ir atsišaukimų rašymą, pašalintas iš Šiaulių gimnazijos, bet, Vilniaus mokslo kuratoriui nepatvirtinus to pedagogų tarybos nutarimo, po metų priimtas atgal ir [[1898]] m. gimnaziją baigė.
1898 m. įstojo į [[Peterburgo technologijos institutas|Peterburgo technologijos institutą]], bet [[1899]] m., kaip vienas iš studentiškos demonstracijos organizatorių, buvo pašalintas. 1899 m. vėl į jį buvo priimtas.
Nuo [[1900]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvių socialdemokratų partijos]] narys [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1901]] m. išrinktas LSDP CK nariu, liko juo iki [[1944]] m. 1901 m. parengė medžiagą [[Darbininkų balsas (Tilžė)|„Darbininkų Balso“]] pirmajam numeriui. [[1903]]–[[1907]] m. parašė daugumą LSDP atsišaukimų. [[1904]] m. su [[Andrius Domaševičius|Andrium Domaševičium]] parašė LSDP CK manifestą, kuriame išdėstė LSDP siekį kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. 1904–1907 m. institute nesimokė, nes dirbo LSDP, be to, [[1905]]–[[1906]] m. buvo uždaryti visi universitetai.
1905 m. VI LSDP suvažiavime jo iniciatyva partija buvo pavadinta [[Lietuvos socialdemokratų partija]]. 1904–[[1908]] m. parašė ir keletą prozos kūrinių. 1905 m. [[gruodžio 4]]–5 d. Lietuvių suvažiavimo Vilniuje sekretorius, išrinktas [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] vicepirmininku. [[1906]] m. laikraščio [[Echo (savaitraštis)|„Echo“]] redaktorius.
[[1907]] m. dalyvavo II [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmos]] rinkimuose, 1907 m. paskirtas LSDP frakcijos, kurioje buvo [[Pranas Gudavičius]], [[Povilas Kumelis]], [[Antanas Kupstas]], [[Antanas Povylius]] ir [[Vladas Stašinskas]], sekretoriumi, tvarkė visą frakcijos korespondenciją, rašė kalbas. Dirbo juo iki Dūmos paleidimo 1907 m. [[birželio 17]] d. 1907 m. dalyvavo [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|RSDDP]] III suvažiavime [[Londonas|Londone]], 1907 m. rugpjūčio mėn. – LSDP suvažiavime [[Krokuva|Krokuvoje]], kur buvo sutarta dėl [[Lenkijos socialistų partija|PPS Lietuvoje]] ir LSDP susijungimo.
[[1908]] m. su pagyrimu baigė Peterburgo technologijos institutą, po to dirbo inžinieriumi [[Samara|Samaroje]], su [[Petras Vileišis|Petru Vileišiu]] statė tiltus [[Volga|Volgos]]-Bugulmos [[geležinkelis|geležinkelyje]], dvejus metus – Melekese, po to – [[Kursko gubernija|Kursko gubernijoje]]. [[1912]]–[[1916]] m. Vilniuje dirbo savivaldybės vandentiekio ir kanalizacijos skyriuje, [[1914]]–1916 m. – skyriaus vyr. inžinierius, parengė projektą ir vadovavo vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbams, pirmasis pradėjo kanalo statybą Didžiojoje gatvėje.
1912 m. vedė gudų rašytoją [[Aloiza Paškievič|Aloyzą Paškievič]] (Ciotką) (g. [[1876]] m. [[liepos 15]] d. Peščinoje, [[Lyda|Lydos]] apskrityje, mirė nuo [[šiltinė]]s [[1916]] m. [[vasario 17]] d. Vilniuje).
[[1915]] m. kartu su [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]], [[Jurgis Šaulys|Jurgiu Šauliu]], [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], [[Petras Klimas|Petru Klimu]] ir J. Stankevičiumi įkūrė Lietuvos reikalų gynimo grupę. 1916 m. dėl konfliktų su vokiečių pareigūnais iš darbo savivaldybėje pasitraukė ir atsidėjo vien partiniam darbui.
1916 m. [[birželio 10]] d. pasirašė du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuvių tautinės minties plėtojimą ir apie lietuvių siekius. 1916 m. [[birželio 30]] d. – [[liepos 4]] d. dalyvavo Rusijos pavergtųjų tautų kongrese [[Lozana|Lozanoje]], kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. [[1917]] m. [[rugpjūčio 18]]–22 d. [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] organizatorius, joje išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] vicepirmininku.
1917 m. [[spalio 2]]–10 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo lietuvių konferencijoje [[Bernas|Berne]], grįždamas iš [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[Berlynas|Berlyne]] lankėsi Reichstage, o 1917 m. [[gruodžio 1]] d. su Vokietijos užsienio reikalų ministru pasirašė protokolą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąlygų. Todėl, kai Lietuvos Taryboje iškilo vokiečių brukamų konvencijų klausimas, su [[Mykolas Biržiška|Mykolu Biržiška]], [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovu Narutavičium]] ir [[Jonas Vileišis|Jonu Vileišiu]], gindami Lietuvos nepriklausomybės siekį, pasitraukė iš Tarybos. Tarybai atsisakius 1917 m. [[gruodžio 11]] d. vokiečiams duotų pažadų, visi grįžo į Tarybą ir pasirašė [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Vasario 16-osios aktą]]. Kai Lietuvos Taryba 1918 m. [[liepos 11]] d. nutarė [[Vilhelmas Urachas|Urachą]] kviesti Lietuvos karaliumi, S. Kairys iš jos visiškai pasitraukė.
1918 m. pabaigoje steigė savivaldybes [[Utenos apskritis|Utenos apskrityje]], buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku, apskritį užėmus [[rusai|rusams]], pasitraukė į Kauną.
[[Vaizdas:Ketvirtasis ministru kabinetas. Fourth Ministers cabinet of Lithuania.jpg|thumb|250px|Ketvirtasis ministrų kabinetas. Iš kairės, sėdi: [[Justinas Zubrickas]], [[Juozas Paknys]], [[Mykolas Sleževičius]], [[Antanas Merkys]], [[Steponas Kairys]], [[Jonas Vileišis]]. Stovi, iš kairės: [[Aleksandras Stulginskis]], [[Jokūbas Šernas]], [[Voldemaras Vytautas Čarneckis]], Ministrų kabineto reikalų vedėjas [[Tadas Petkevičius]].]]
1919 m. [[balandžio 12]] d. – 1919 m. [[spalio 7]] d. IV [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] ministrų kabinete tiekimo ir maitinimo ministras. [[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1922]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, išrinktas IV (Utenos) rinkimų apygardoje. Opozicinės [[LSDP]] frakcijos lyderis. [[1922]] m. [[lapkričio 13]] d. – [[1923]] m. [[kovo 13]] d. [[Pirmasis Seimas|Pirmojo Seimo]], [[1923]] m. [[birželio 5]] d. – [[1926]] m. [[birželio 2]] d. [[Antrasis Seimas|Antrojo Seimo]], [[1926]] m. [[birželio 2]] d. – [[1927]] m. [[balandžio 12]] d. [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimo]] atstovas. <ref>Žydrūnas Mačiukas. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98233&p_k=1 Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas]</ref>[[1926]] m. gegužės – gruodžio mėn. Seimo vicepirmininkas. 1926 m. [[gruodžio 17]] d. valstybės perversmo metu suimtas, laikytas [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Generaliniame štabe]], kur, balsuojant dėl [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] vyriausybės atstatydinimo, vienintelis balsavo prieš.
Nuo [[1922]] m. Socialistinio darbininkų internacionalo Vykdomojo komiteto narys. [[1923]] m. [[gegužės 21]]–25 d. dalyvavo socialistinių partijų kongrese [[Hamburgas|Hamburge]], kur atsikūrė [[Darbininkų Internacionalas]]. LSDP tapo šios organizacijos nare. [[1930]] m. dalyvavo SI kongrese [[Viena|Vienoje]]. [[1931]] m. su [[Antanas Žvironas|Antanu Žvironu]] parengė naują LSDP programą, kurią už pagrindą priėmė XIII suvažiavimas.
1923–[[1938]] m. [[Kauno miesto savivaldybė]]s kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. Pusmetį dirbo Davydo Grovės firmoje Berlyne. Parengė Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projektą bei finansinį planą, kaip išvengti užsienio paskolų ir koncesijų, nuostolingų gyventojams. Buvo parengęs projektus ir [[Šančiai|Šančiams]] bei [[Žaliakalnis|Žaliakalniui]]. Be to, paruošė vandentiekio ir kanalizacijos projektą [[Šiauliai|Šiauliams]], buvo ekspertas rengiant projektus [[Marijampolė|Marijampolei]], [[Vilkaviškis|Vilkaviškiui]], [[Panevėžys|Panevėžiui]].
1923–[[1943]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytojas, nuo [[1939]] m. profesorius, [[1941]]–1943 m. universiteto Technikos fakulteto dekanas, 1940 m. už sanitarinių įrenginių statybą suteiktas VDU garbės daktaro vardas.
1943 m. [[kovo 15]] d. – [[1945]] m. [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|VLIK’o]] pirmininkas. [[1943]] m. vokiečių okupacinės valdžios tris dienas kalintas su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais už draudimą studentus imti į [[Trečiasis Reichas|Reicho]] darbo tarnybą, tačiau išvežimo į [[Štuthofas|Štuthofo koncentracijos stovyklą]] išvengė.
=== Emigracijoje ===
Nuo [[1944]] m. gyveno Vokietijoje, 1945 m. kartu su kitų [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] socialdemokratais parengė pirmąjį memorandumą [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] vyriausybėms. [[1945]] m. Vokietijoje įkūrė LSDP Užsienio delegatūrą.
Nuo [[1948]] m. gyveno JAV. Parašė politikos, literatūros darbų, straipsnių, brošiūrų.[[1949]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] įsikūrus Vidurio ir Rytų Europos socialdemokratų unijai, išrinktas jos vicepirmininku. [[1951]] m. liepą dalyvavo [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] steigiamajame kongrese Frankfurte prie Maino. [[1954]] m. vasario mėn. Europos socialistų konferencijoje [[Briuselis|Briuselyje]] LSDP atstovas [[Juozas Vilčinskas]] perskaitė S. Kairio laišką, kuriame buvo išdėstyti LSDP pageidavimai nepripažinti Lietuvos inkorporavimo į [[TSRS]], laikyti tai smurto aktu.
== Bibliografija ==
* Japonija seniau ir dabar, [[1906]] m.
* Japonų konstitucija, 1906 m.
* Kaip japonai gyvena dabar, 1906 m., ''Dėdės'' slapyvardžiu<ref>[http://www.vdu.lt/naujienos/vdu--japonijoje-isleistos-knygos-apie-stepona-kairi-sutiktuves.html Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka]</ref>
* Miesto kanalizacija, 1939 m.
* Lietuva budo, Čikaga, 1957 m.
* Tau, Lietuva, Čikaga, [[1964]] m.
| 