16:35, 30 liepos 2011 versija taisyti Barzdonas (aptarimas \| indėlis) 23 319 keitimai vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		16:09, 27 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: 4 m. → 4 m. (4) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 44: Nuo [[1887]] m. gyveno [[Varšuva\|Varšuvoje]], dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu, mokslininku L. Krzywickiu [[1890]] m. leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. [[1889]] m. vedė iš [[Klyšiai\|Klyšių]] (Akmenės raj.) kilusią Joaną Bilevičiūtę ([[1868]]–[[1948]]). [[1899]]–[[1904]] m. su šeima gyveno Kališe (Lenkija), vadovavo dujų tiekimo įmonei „Vereinigte Gaswerke S.A.“. 1904 m. įsikūrė Brėvikių dvare. Iki [[1908]] m. vertėsi advokato praktika, laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. [[1905]] m. įsteigė „Alsėdžių respubliką“. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą [[Kauno gubernija\|Kauno gubernijos]] savivaldos instituciją – zemstvą. 1905 m. [[gruodžio 4]]-5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas\|Didžiajame Vilniaus Seime]]. [[1907]] m. [[Telšiai\|Telšiuose]] įsteigė mergaičių progimnaziją, [[1909]] m. – berniukų gimnaziją.<ref>http://www.lnm.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=131&Itemid=300</ref> [[1913]] m. kandidatavo į IV [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma\|Valstybės Dūmą]]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiliko savo ūkyje, apylinkių valstiečius gynė nuo vokiškųjų okupantų. [[1915]] m. Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. [[1917]] m. išrinktas į [[Vilniaus konferencija\|Vilniaus konferencijos]] organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į [[Lietuvos Taryba\|Lietuvos Tarybą]], 1918 m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas\|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 m. [[liepos 13]] d. Grįžo į Žemaitiją, prisidėjo prie vietos savivaldos institucijų kūrimo: rūpinosi [[Alsėdžių valsčius\|Alsėdžių valsčiaus]] tarybos steigimu ir veikla, vėliau buvo paskirtas Telšių apskrities valsčių atstovų seimelio vadovu. [[1920]]–[[1921]] m. talkino steigiant Kauno apskrities teismą, kurį laiką dirbo šio teismo teisėju. Grįžęs į Brėvikius, toliau šeimininkavo ūkyje. [[1932]] m. [[gruodžio 31]] d. nusišovė Kaune, palaidotas [[Alsėdžiai\|Alsėdžių]] kapinėse.<ref>Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos Valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. – V.: Knyga, 1991. – 95 p. – ISBN 5-89942-585-7</ref>

Stanislovas Narutavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų