Stanislovas Gediminas Ilgūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1951]] m. – rezistencijos dalyvis, suimtas kartu su tėvu už antitarybinės literatūros saugojimą, platinimą, pagalbą [[partizanas|partizanams]]. Dėl nepilnametystės iš kalėjimo paleistas. Tačiau suorganizavo pogrindinę antitarybinę jaunimo grupę, užmezgė ryšius su partizanais. Už tai nuteistas 25  m. kalėjimo. [[1953]]–[[1957]] m. kalėjo sovietiniuose lageriuose, vėliau paleistas. Nuo 1957  m. [[Marijampolė]]s cukraus fabriko sąskaitininkas, nuo [[1962]] m. – Maisto pramonės automatų gamyklos inžinierius, nuo [[1966]] m. [[Jonava|Jonavos]] Statybos valdybos inžinierius. Tais pat metais įsitraukė į [[kraštotyra|kraštotyrinį]] judėjimą. Surengė ir vadovavo daugeliui ekspedicijų, kuriose rinko medžiagą apie lietuvių istorijos ir kultūros pėdsakus, įžymius Lietuvos žmones. Platino antitarybinę spaudą, dėl to buvo nuolat persekiojamas [[KGB]]. [[1968]]–[[1990]] m. Jonavos Statybos tresto skyriaus viršininkas. [[1988]] m. [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] Seimo narys, Jonavos sąjūdžio tarybos pirmininkas. Nuo 1990  m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] [[LSDP Vilniaus skyrius|Vilniaus skyriaus]] narys (nuo [[2001]] m. – LSDP tarybos narys). [[1991]] m. – Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas.

[[1990]]–[[1992]] m. [[ATAS|Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininkas. [[1993]]–[[1997]] m. Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos archyvų departamento direktorius. [[1993]]–[[1996]] m. Lietuvos Radijo ir Televizijos valdybos, vėliau – Tarybos pirmininkas. [[1997]]–[[1998]] m. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidento]] patarėjas. Nuo 1998  m. – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos direktorius.

* 1996  m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]]