Hadrianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Keičiama: vi:Hadrianus |
S →Imperatorius: Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – , d'E → d’E (2) using AWB |
||
Eilutė 48:
Taiki politika buvo stiprinama nuolatiniais sutvirtinimais pagal imperijos sienas (''limites''). Žymiausi iš jų [[Adriano siena]] [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], o [[Renas|Reino]] ir Dunojaus sienos buvo sutvirtintos daugiausia mediniais sutvirtinimais, avanpostais, fortais ir stebėjimo bokštais. Pastarieji turėjo pagerinti komunikacijas ir vietinės teritorijos saugumą. Palaikyti karių moralę ir juos suvaldyti, Adrianas įvedė intensivias treniruotes ir asmeniškai inspektavo armijas. Nors jo monetose kariniai vaizdai buvo tiek pat dažnai kaip ir taikūs, Adriano politika buvo taika jėgos ar net bauginimo, dėka.
'''Kultūriniai siekiai ir globojimas'''
[[Vaizdas:Mauzoleum Hadriana.jpg|thumb|250px|[[Castel Sant'Angelo]], senovėje Adriano [[Mauzoliejus]].]]
Ronald Syme ir kiti Adrianą apibudino kaip universaliausią imperatorių tarp visų. Jis mėgo parodyti savo žinias mokslo ir meno klausimais. Bet labiausiai jis rėmė meną: Adriano vila Tibure ([[Tivolis]]) buvo didžiausias [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] sodų pavyzdys, sukurtas romėnų. Dabar dižioji dalis prarasta dėl kardinolo
Dar prieš tapimą imperatoriumi, jis labai domėjosi architektūra, bet ne visada jo pastangos susilaukdavo teigiamo įvertinimo. Pvz.: [[Apodoras iš Damasko]], garsus [[Trajano forumas|Trajano forumo]] architektas nevertino jo eskizų. Kai Trajanas, valdęs prieš Adrianą, tarėsi su Apodoru dėl architektūros problemą, Adrianas įsiterpė, norėdamas patarti. Apodoras jam atrėžė: "Eik šalin ir piešk savo moliūgus. Tu nieko neišmanai apie šias problemas." Moliūgai yra užuomina į kupolus, tokius kaip Serapeum jo viloje. Sklido gandas, kad Adrianui tapus imperatoriumi, Apodoras buvo ištremtas, o vėliau ir nužudytas. Gali būti, kad tai Adriano apšmeižimas. Nors juo daug kas žavėjosi, bet buvo ir tokių, kurie jo nemėgo tiek jam esant gyvam, tiek mirus.
[[Vaizdas:Hadrian Greek BM Sc1381.jpg|thumb|left|Adrianas, vainikuotas ir su graikiškais drabužiais, siūlo lauro šakelę [[Apolonas|Apolonui]]; marmuras, iš Apolono šventyklos [[Kyrenė]]je, apie 117-125 m.]]
Adrianas rašė poeziją lotyniškai ir graikiškai, bet išliko tik vienas pavyzdys
Kitas Adriano indėlis į meną buvo barzda. Iki jo visi imperatoriai buvo vaizduojami bebarzdžiai kaip idealūs graikų atletai. O visuose Adriano atvaizduose jis su barzda. Todėl po jo dar pusantro šimtmečio imperatoriai buvo vaizduojami su barzdom.
Eilutė 60:
Adrianas buvo [[humanistas]] ir ištikimas graikų kultūros gerbėjas. Jis mėgo [[Epiktetas|Epikteto]], Heliodoro ir [[Favorinas|Favorino]] filosofines doktrinas ir daugelio buvo laikomas epikūrininku kaip ir kai kurie jo draugai, pvz.: [[Kajus Brutijus Presensas]]. Namie jis domėjosi socialinėm reikmėm. Sušvelnino, bet neuždraudė vergijos, turėjo legalų kodeksą draudžiantį kankinimus. Jis statė bibliotekas, akvedukus, pirtis ir teatrus. Daugelio istorikų jis laikomas išmintingu ir teisingu. Šileris jį vadino "''Imperijos pirmuoju tarnu''", o Edvardas Gibonas žavėjosi jo "''dideliu ir aktyviu genijum''".
Lankydamasis Graikijoje 125 m., jis bandė sukurti provincijos parlamentą, kuris sutelktu visus Graikijos ir [[Jonija|Jonijos]] pusiau autonominius buvusius miestus-valstybes. Šis parlamentas, žinomas kaip [[Panhelenionas]], žlugo nepaisant jo didelių pastangų įtvirtinti bendradarbiavimą tarp graikų. Adrianas išgarsėjo savo romanu su graikų jaunuoliu [[Antinojus|Antinojum]]. Keliaujant [[Egiptas|Egipte]], Antinojus mįslingom aplinkybėm nuskendo [[Nilas|Nilo upėje]] 130 m. Labai nuliūdęs Adrianas įkūrė Egipte [[Antinopolis|Antinopolio miestą]]. Jis privertė gedėti visą imperiją, padarydamas Antinojų paskutiniu [[Antika|Antikos]] nauju dievu.
'''Mirtis'''
Adrianas mirė 138 m. [[liepos 10]] d. savo viloje Bajėj, sulaukęs 62 metų amžiaus. Jis iš pradžių buvo palaidotas Puteolyje prie Bajės, sodyboj, kuri priklausė [[Ciceronas|Ciceronui]]. Netrukus jo palaikai buvo perkelti į Domicijos sodus Romoj šalia beveik baigto mauzoliejaus. Kai Antonijus Pijus 139 m. baigė Adriano mauzoliejų, liepė Adriano kūną kremuoti ir ten perkelti su jo žmonos [[Vibija Sabina|Vibijos Sabinos]] ir pirmojo įsūnio [[Liusijus Elijus|Liusijaus Elijo]], mirusio [[138]] m., pelenais. 139 m. jis buvo sudievintas.
{{Romos valdovas|
| |||