Petras Skarga: Skirtumas tarp puslapio versijų

20 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
Vikifikavimas, replaced: → (11), - → – (8), ... → … (2) using AWB
S (Vikifikavimas, replaced: → (11), - → – (8), ... → … (2) using AWB)
}}
[[Vaizdas:Piotr Skarga plaque at St Johns Church.jpg|250px|thumb|Petro Skargos atminimo lenta ant Vilniaus šv. Jonų bažnyčios sienos]]
[[FileVaizdas:Piotr Skarga statue.jpg|150px|thumb|Petro Skargos skulptūra Krokuvos šv. Petro ir Povilo bažnyčioje]]
[[FileVaizdas:Piotr Skarga.PNG|150px|thumb|Nežinomo dailininko paveikslas (apie 1612 m.) ]]
'''Petras Skarga''' ('''Piotr Skarga''', {{pl|Piotr Powęski}}; [[1536]] m. [[vasario 2]] d. Grójece - [[1612]] m. [[rugsėjo 27]] d. [[Krokuva|Krokuvoje]]) – [[Jėzuitai|SJ]], [[LDK]] [[visuomenės veikėjas]], [[jėzuitas]], [[hagiografas]], rašytojas, [[polemikas]], teologas, [[kontrreformacija|kontrreformacijos]] kovotojas.
 
== Biografija ==
P. Skarga gimė [[Grojecas|Grojece]], netoli [[Varšuva|Varšuvos]]. Kai jam buvo aštuoneri, mirė mama, po ketverių metų - tėvas. Našlaičius prižiūrėjo vyriausias brolis Pranciškus, rūpinęsis ne tik jų auklėjimu, bet ir išsimokslinimu. Petras Skarga lankė parapinę mokyklą Grojece, kur mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, taip pat [[katekizmas| katekizmo]], giedojimo ir šiek tiek [[lotynų kalba| lotynų kalbos]] gramatikos. [[1552]] m. įsirašė į [[Krokuva|Krokuvos]] akademiją. Tenai trejus metus studijavo [[Teologija|teologijos]] mokslus, gerai išmoko senąsias kalbas. Jau po dvejų metų studijų jam buvo suteiktas [[Bakalauras|bakalauro laipsnis]].
 
[[1555]] m. P.Skarga pradėjo vadovauti parapinei mokyklai prie [[Šv. Jonas|šv. Jono]] kolegijos. [[1564]] m. įšventintas [[kunigas|kunigu]] ir paskirtas [[kanauninkas|kanauninku]], o po kiek laiko - [[Lvovas|Lvovo]] kapitulos [[kancleris|kancleriu]]. [[1568]] m., daugelio atkalbamas, išvyko į [[Roma|Romą]]. Ten P. Skarga studijavo teologiją, klausė [[Vatikanas|Vatikano]] šv. Petro [[Bazilika|bazilikoje]] išpažinčių, įstojo į [[Jėzuitai|jėzuitų]] noviciatą.
[[1569]] įstojo į Jėzuitų ordiną, dėstė įvairiose [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] jėzuitų mokyklose. [[1571]] m., jau būdamas vienuoliško ordino nariu, sugrįžo į tėvynę, dirbo Pultuske, Lvove. Vyresnybės pasiųstas, [[1573]] m. sausio mėnesį P. Skarga atvyko į [[Vilnius|Vilnių]] padėti naujai įkurtos jėzuitų kolegijos rektoriui Stanislovui Varševickui.
 
[[1579]] m. jėzuitai Vilniuje įkūrė [[akademija|akademiją]], kurios pirmuoju [[rektorius|rektoriumi]] paskirtas P. Skarga, pats įtikinėjęs Lietuvos ir Lenkijos karalių [[Steponas Batoras|Steponą Batorą]] aukštosios mokyklos būtinumu krašto švietimui. Vilniaus akademijai jis vadovavo penkerius metus - nuo [[1579]] iki [[1584]] metų.
[[1583]] m. pirmasis Vilniaus akademijos rektorius buvo paskirtas [[Livonija|Livonijos]] vietininko patarėju. [[1584]] m. jėzuitų provinciolas jį pasiuntė į [[Krokuva|Krokuvą]]. Kaip rašo kunigas Kazimieras Džymala (Kazimierz Drzymala), „po Vilniaus Krokuva tapo antrąja kun. Skargos apaštališkąja dirva“ (Drzymala K., Ks. Piotr Skarga. Kraków, [[1984]], p. 22). Sekdamas italų pavyzdžiu, P. Skarga šiame mieste įkuria kelias [[organizacija]]s. Pirmoji jų - „Gailestingumo brolija“ („Bractwo Milosierdzia“) - pradėjo veiklą jau [[1584]] metais, rūpinosi ligoniais, vargšais, jos nariai patys aukojo ir rinko aukas. Krokuvoje ši brolija gyvavo net iki [[1948]] metų. Prie „Gailestingumo brolijos“ P. Skarga prijungė bažnytinį banką „Varguolių kamara“ („Komora potrzebujących“), padėjo susikurti draugijai “[[Šv. Mikalojus|Šv. Mikalojaus]] skrynelė” („Skrzynka sw. Mikolaja“), kuri šelpė neturtingas ir doras merginas, kad jos galėtų ištekėti arba įstoti į vienuolyną. 1592 m. Krokuvoje siaučiant maro epidemijai, P. Skarga su kitais [[kapitula|kapitulos]] nariais įkūrė „Šv. Lozoriaus broliją“ („Bractwo sw. Lazarza“).
 
Nuo [[1588]] m. P.Skarga tapo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto III]] rūmų pamokslininku.
[[1612]] m. [[Velykos|Velykų]] pirmąją dieną [[76]] metų P. Skarga atsisveikino su dvaru ir prisiglaudė šv. Petro [[Bažnyčia|bažnyčioje]] Sandomyre. Jis jau negalėjo laikyti [[Šventosios Mišios|Mišių]], tik kiekvieną dieną priimdavo [[Eucharistija|šv. Komuniją]]. [[1612]] m. rugsėjo 27 d. žymusis pamokslininkas mirė.
 
== Kūryba ==
Populiariausias Skargos veikalas Żywoty świętych (Šventųjų gyvenimai, 1579) yra pirmasis stambus [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] hagiografinis [[paminklas]], kuriuo buvo diegiama modernizuota katalikybės [[ideologija]], nauja dvasiškai aktyvaus tikinčiojo herojaus samprata. Susilaukęs pakartotinių leidimų, šis veikalas turėjo reikšmės vėlesnei žanro plėtotei, buvo pavyzdys ir šaltinis [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] hagiografiniams pasakojimams. Pirmojo Vilniaus akademijos [[rektorius|rektoriaus]] Petro Skargos [[knyga]] „Šventųjų gyvenimai“, parašytas jėzuitų provinciolo paliepimu. Pirmą kartą jis išleistas 1579 m. Vilniuje, [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio]] spaustuvėje. Šis veikalas plačiai išgarsino autorių ir sulaukė 25 leidimų, iš kurių 8 pasirodė dar esant gyvam Skargai (m. [[1612]]).
 
[[Vilnius|Vilniuje]] išleisti pirmieji Skargos poleminiai traktatai Pro Sacratissima Eucharistia...Eucharistia… (Apie Švenčiausiąją Eucharistiją...Eucharistiją…, [[1576]]), Siedm filarów na których stoi katolicka nauka (Septyni ramsčiai, kuriais laikosi katalikų [[mokslas]], [[1582]]) kritikuoja kalvinisto [[Andrius Volanas|Andriaus Volano]] darbus. Formuodamas jėzuitišką „kovojančio“ kataliko poziciją (traktatas Żołnierz chrześcijański / Krikščioniškasis [[karys]], [[1606]]; [[Vilnius|Vilniuje]] išl. 1738, 1748, 1759), Skarga pasirodė ir kaip politikas, katalikiškosios [[monarchija|monarchijos]] gynėjas.
 
Reikšmingiausias jo politinių pažiūrų literatūrinis liudijimas – pamokslų rink. Kazania sejmowe (Seimo pamokslai, [[1597]]), kuriame įtaigia [[barokas|barokine]] [[retorika]] pasiekiama brandi politinės minties ir [[religija|religinių]] apmąstymų [[sintezė]]. Politinės aktualijos čia komentuojamos universaliame biblinių pranašysčių, [[teologija|teologinės]] sistemos kontekste.
 
[[1577]] m. [[jėzuitai|jėzuitas]] Petras Skarga išleidžia knygą „Apie Dievo Bažnyčios vienybę ir apie graikišką nuo šios [[Bažnyčia|Bažnyčios]] atkritimą“
 
Knygą „Apie [[Dievas|Dievo]] Bažnyčios vienybę ir apie graikišką nuo šios Bažnyčios atkritimą“:
[[1590]] m. Skarga, beje, 1579–1589 m. ėjęs pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas, antrą kartą publikuoja šį veikalą ir dedikuoja jį karaliui Zigmantui.
Skargos veikalo pavadinimas nuostabiai įkūnija visą Brastos unijos tragizmą ir [[Lietuva|Lietuvos]] religinės idėjos iškraipymą. Lenkų [[intelektualas]] nejautė Lietuvos širdies. [[LDK]] idėja buvo „Dievo Bažnyčios vienybės“ idėja, bet kova su „graikišku nuo šios Bažnyčios atkritimu“ su Lietuvos idėja neturėjo nieko bendro. Trečiosios [[Roma|Romos]] idėja stiprėjo ir įgavo vis konkretesnius pavidalus – [[1552]] m. [[Ivanas Rūstusis]] iškelia stačiatikių kryžių virš [[Kazanė]]s, [[1589]] m. [[Maskva|Maskvoje]] įkuriamas [[patriarchatas]]. Tuo tarpu Brastos unijos pagrindinis [[apologetas]] Skarga kaip ideologinį unijos fundamentą pasirinko numirėlį, visišką bankrotą patyrusią bažnytinę Florencijos uniją ([[1439]]), dirbtinumo ir nenuoširdumo etaloną, iš gryno politinio išskaičiavimo gimusį dalyką, tiek mirštančios [[Bizantija|Bizantijos]], tiek jos [[agonija]] nevengiančios pasinaudoti [[Roma|Romos]] abipusės veidmainystės vaisių. Tai buvo užnuodytas vaisius. Brastos unija nesuteikė vienybės. [[1596]] m. Rytų [[Bažnyčia]] [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[LDK]] suskilo. Jau pačiame Brastos suvažiavime unijos šalininkai ir priešininkai, posėdžiavę savo atskiruose sinoduose, prakeikė vieni kitus. Menka paguoda tai, kad hierarchija uniją priėmė. Menka paguoda ir tai, kad uniją palaimino [[popiežius]], o [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] karaliai stojo jos pusėn. Konfesinio smurto šmėkla įžengė į didžiulius Rytų apeigų krikščionių gyvenamus plotus. „Atsilikusi“ Lietuva sparčiai vijosi [[Europa|Europą]].
 
== P.Skargos darbų reikšmė ==
Savo gyvenimo metais, XVI a. pabaigoje - [XVII a. pradžioje, P. Skarga garsėjo kaip nepralenkiamas žodžio meistras. Tuo laikotarpiu ypač aukštinti P. Skargos „Šventųjų gyvenimai“, susilaukę vėliau net 25 leidimų. [[Legenda]] apie jį kaip apie pranašą sklinda nuo XVIII a. pabaigos, kai prieš pat nepriklausomybės netekimą [[1792]] m. buvo išspausdinti „Seimo pamokslai“. Žymiausias lenkų romantikų atstovas [[Adomas Mickevičius]] (Adam Mickiewicz) „Seimo pamokslų“ autoriui paskyrė visą [[1841]] m. birželio 25 d. paskaitą [[Prancūzijos kolegija|Prancūzijos kolegijoje]], kurioje išaukštino jį kaip pranašą ir patriotą. P. Skargos darbų idėjos ir jų literatūrinė ekspresija turėjo poveikio vėlesnei Lenkijos ir Lietuvos gyvenimo idėjinei raidai. [[Romantizmas|Romantizmo]] epochoje Skarga buvo iškeltas kaip valstybės likimo pranašas (Adomas Mickevičius).
Kiek vėliau, XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, P. Skarga kaip politiku susidomėjo istorikai. Istorikus domino P. Skargos politinės pažiūros. Daugelis jo pamoksluose įžiūrėjo politinę programą, kuria vadovavęsis P. Skarga.
XX a. viduryje pažvelgta į P. Skargą kaip į šventą kunigą. P.Skargos 400 metų gimimo jubiliejaus minėjime nemažai buvo kalbama apie jo apaštališkąją veiklą Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, atsirado kanonizacijos iniciatorių.
 
== Biobliografija ==
 
* Už Švenčiausiąją [[Eucharistija|Eucharistiją]] prieš Cvinglio ir [[Andrius Volanas|Andriaus Volano]] ereziją, [[1576]].
* Apie Dievo Bažnyčios vienybę ir apie graikišką nuo šios Bažnyčios atkritimą, [[1577]].
* Šventųjų gyvenimai, [[1579]].
* Septyni ramsčiai, kuriais laikosi katalikų mokslas, [[1582]].
== Nuorodos ==
* [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/094/94285.htm Apie Skargą Brockhaus'o enciklopedijoje].
* [http://www.spauda.com/?q=istorija Istorija (interaktyvus) 2010, (žiūrėta 2010 m. vasario 27)]
* [http://www.mdl.lt/thesaurus/kaupiamos-kolekcijos/ldk-senieji-spaudiniai/petro-skargos-sventuju-gyvenimai-1585-i-leid-1579/ Magnus Ducatus Lithuaniae. Petro Skargos „Šventųjų gyvenimai“ (1585, I leid. - 1579)(interaktyvus). 2010, (žiūrėta 2010 m. vasario 27 d)].
* [http://www.museums.lt/Zurnalas/2008_04/LM_Nr4_2008_12_15.pdf MARKAUSKAITĖ, Neringa. Paroda ir konferencija Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigimo 400 metų sukakties paminėjimui (interaktyvus). 2009, (žiūrėta 2010 m. vasario 27 d)].
* [http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=946&kas=straipsnis&st_id=16869 MARTINKUS, Andrius. Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema. In Šiaurės Atėnai (interaktyvus). 2010, (žiūrėta 2010 m. vasario 27 d)].
* [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10ska.html MYKOLAITYTĖ, Aurelija. Petras Skarga (interaktyvus). 2001, (žiūrėta 2010 m. vasario 27 d)].
* [http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=2102&-find= POCIŪTĖ-ABUKEVIČIENĖ, Dainora. Petras Skarga. In Lietuvių literatūros enciklopedija: prototipas (interaktyvus). 2010, (žiūrėta 2010 m. vasario 27 d)].
 
{{DEFAULTSORT:Skarga, Piotr}}
427 096

pakeitimai