Petras Klimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrūkęs vėl pasinėrė į politinę veiklą. [[1917]] m. [[rugsėjo 18]]-22 d. vykusioje [[Vilniaus konferencija|Lietuvių konferencijoje]] išrinktas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]], tapo jos sekretoriumi, vėliau generaliniu sekretoriumi. [[Lietuvos aidas|„Lietuvos aido“]] pirmasis redaktorius. Redagavo 1917  m. [[gruodžio 11]] d. ir [[1918]] m. [[vasario 16]] d. pareiškimus, parodė diplomatinius sugebėjimus, taikydamas 1918  m. vasario 16 d. išvakarėse suskilusią Lietuvos Tarybą. 1918  m. gruodžio mėn. su [[Augustinas Voldemaras|Augustino Voldemaro]] vadovaujama Lietuvos delegacija dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] vykusiose derybose.

1921  m. [[liepos 7]] d. Petras Klimas sukūrė šeimą, vesdamas Bronę Mėginaitę. Vedybos su [[Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]] sesers Severijos dukra suartino P. Klimą su rašytoju, tarp jų užsimezgė bičiulystė, atsispindėjusi jo gausioje korespondencijoje.

1923  m. [[rugsėjo 15]] d. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Italija|Italijoje]], [[1925]] m. [[gegužės 20]] d. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Čia jis dirbo su lietuvių kilmės poetu [[Oskaras Milašius|Oskaru Milašiumi]]. 1925  m. [[liepos 17]] d. įgaliotasis ministras įteikė kredencialus, t. y. akreditavimo arba įgaliojamuosius raštus, kaip pirmasis Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje. P. Klimas taip pat buvo akredituotas ir [[Belgija|Belgijoje]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], [[Ispanija|Ispanijoje]] bei [[Portugalija|Portugalijoje]]. <ref>http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/p_klimas.html</ref>

[[1939]] m. [[spalio 5]] ir 11 d. Paryžiuje dalyvavo Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] pasiuntinių posėdžiuose dėl [[SSRS]] politikos siekių [[Baltijos valstybės]]e. 1939  m. [[lapkričio 2]] d. Paryžiuje susitiko su [[Bronius Kazys Balutis|Bronu Balučiu]] bei [[Stasys Lozoraitis (1898)|Stasiu Lozoraičiu]] ir sudarė slaptą memorandumą užsienio reikalų ministrui [[Juozas Urbšys|Juozui Urbšiui]], kuriame svarstė Lietuvos vyriausybės pasitraukimo į užsienį galimybes. Diplomatą giliai sukrėtė pranešimai apie [[1940]] m. [[birželio 14]] d. ultimatumą ir [[birželio 15]] d. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] įvedimą į Lietuvą.

Pabaltijo šalis įjungus į Sovietų Sąjungą, P. Klimas 1940  m. [[rugpjūčio 4]] d. įteikė [[wikt:nota|notą]] Prancūzijos užsienio reikalų ministrui, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos.

Kaune apsigyveno Vaižganto gatvėje, savo svainės Barboros Mėginaitės-Lesauskienės namuose. Artėjant Raudonajai armijai, liko Lietuvoje. Aštuonis mėnesius dirbo prof. [[tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] ūkyje, kur [[1945]] m. [[rugsėjo 19]] d. suimtas [[NKVD]]. Jam iškelta byla už memorandumo (jį buvo numatyta persiųsti į Vakarus) [[prancūzų kalba]] rengimą, kuriame keliama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mintis. Taip pat buvo kaltinamas už rašytą protestą Prancūzijos vyriausybei dėl SSRS 1940  m. akcijos Lietuvoje, už ryšių su Vichy vyriausybe palaikymą ir dalyvavimą Lietuvos pasiuntinių konferencijoje [[Roma|Romoje]]. P. Klimas nuteisiamas 10 metų [[Sibiras|Sibiro]] lagerių.

Svarbiausios knygos: „Lietuva, jos gyventojai ir sienos” (1917  m.), „Lietuvos valstybės kūrimasis iki Vyriausybei susidarius” (1918  m.), „Lietuvos senobės bruožai” (1919  m.), „Le gouvernement de Kowno“ (prancūzų k., 1919  m.), „Muravjovo laikmetis Lietuvos žemės ir žemininkų istorijoj“ (1920  m.), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga” (1922  m.), „Lietuva, jos gyventojai ir sienos” (1923  m.), „Iš mano atsiminimų“ ([[1990]] m.), „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940“ ([[1991]] m.) ir kt.

Bendradarbiavo leidiniuose: „Aušrinė“, „Praeitis“, „[[Naujoji Romuva]]“. Pasinaudodamas [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]] medžiaga, parašė mokykloms vadovėlių, skaitinių: „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1919  m.), „Skaitymai lietuvių kalbos pamokose“ ([[1919]] m.). Rinko medžiagą apie lietuvių tautos etnografinį plotą, bandė nustatyti jo ribas.

* Petras klimas. Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940  m. – V.: Mintis, 1991.