Peter Simon Pallas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Peteris Simonas Palasas''' ({{de|Peter Simon Pallas}}, [[1741]] m. [[rugsėjo 22]] d. – [[1811]] m. [[rugsėjo 8]] d.) -– [[vokiečiai|vokietis]] zoologas ir botanikas, beveik visą gyvenimą dirbęs [[Rusijos imperija|Rusijoje]].

Peteris Simonas Palasas gimė Berlyne, [[Chirurgija|chirurgijos]] profesoriaus Simono Palaso šeimoje. Mokėsi namuose mokomas privačių mokytojų, domėjosi [[gamtos mokslai]]s. Vėliau mokėsi [[Halės-Vitenbergo universitetas|Halės]] ir [[Getingeno universitetas|Getingeno universitetuose]]. 1760 m. jis persikėlė į [[Leideno universitetas|Leideno universitetą]], kur jis, būdamas 19 m. am-iaus, gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Vėliau Palasas persikėlė į [[Londonas|Londoną]], kur gerino savo medicinos ir chirurgijos žinias. Po to jis persikėlė į [[Haga|Hagą]], kur sukurtą jo gyvūnų klasifikacijos sistemą gyrė Žoržas Kiuvje (''Georges Cuvier''). 1766 m. Palasas parašė „Miscellanea Zoologica“, kuriame jis aprašė keletą iki šiol neaprašytų [[stuburiniai|stuburinių gyvūnų]] rūšių, kurių pavyzdžius aptiko Nyderlandų muziejų kolekcijose. Planavo keliauti į Pietų Afriką ir Indiją, tačiau kelionė neįvyko, nes tėvas pakvietė grįžti į Berlyną. Čia jis pradėjo rašyti „Spicilegia Zoologica“, kuri buvo rašoma 1761-17801761–1780 m.

1767 m. Palasą Rusijos imperatorė [[Jekaterina II]] pakvietė į Sankt Peterburgo mokslų akademiją profesoriumi. 1768-17741768–1774 m. jis su ekspedicijomis keliavo po centrines Rusijos gubernijas, [[Pavolgis|Pavolgį]], [[Uralo kalnai|Uralą]], [[Vakarų Sibiras|Vakarų Sibirą]], [[Altajaus kalnai|Altajų]] ir [[Užbaikalė|Užbaikalę]], kur rinko pavyzdžius. Jis tyrinėjo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrą]], Uralo ir Altajaus kalnus, [[Amūras|Amūro]] aukštupį. Jo periodiškai į Sankt Peterburgą siunčiami pranešimai buvo skelbiami kaip „Reise durch verschiedene Provinzen des Russischen Reichs“ ('Kelionė po įvairias Rusijos imperijos provincijas'), šis leidinys buvo skelbtas 1771-17761771–1776 m. trimis tomais. Juose buvo buvo skelbta įvairių sričių, įskaitant [[geologija|geologiją]] ir [[mineralogija|mineralogiją]], pranešimai, vietinių gyventojų ir jų tikėjimų, aptiktų naujų augalų ir gyvūnų rūšių aprašymai.

<br />1776 m. Palasas buvo išrinktas Švedijos Karališkosios mokslų akademijos užsienio nariu.

Vėliau Palasas apsistojo Sankt Peterburge, kur jis dėstė gamtos istoriją didiesiems kunigaikščiams Aleksandrui ir Konstantinui. Jam sudarė galimybę dirbti su kitų gamtininkų surinktomis augalų kolekcijomis, kad sudarytų „Flora Rossica“ (1784-18151784–1815). Jis pradėjo kurti „Zoographica Rosso-Asiatica“ (1811-31). Jis taip pat paskelbė ataskaitą apie ''Johann Anton Güldenstädt'' keliones Kaukaze.

<br />Imperatorė nupirko Palaso surinktą gamtos istorijos kolekciją už 2000 rublių, 500 rublių brangiau nei prašė Palasas, ir leido jam naudotis ja iki mirties.

1793-17941793–1794 m. Palaso ekspedicija keliavo pietų Rusijoje, aplankė [[Krymas|Krymą]] ir [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]. Jį lydėjo jo dukra (Palaso ir pirmosios žmonos, mirusios 1782 m.) ir jo nauja žmona, į ekspedicijos sudėtį įėjo dailininkas, tarnai, kareivių palyda. 1793 m. vasarį jie keliavo į [[Saratovas|Saratovą]], po to -– žemyn upe link [[Volgogradas|Caricyno]]. Pavasarį keliavo į rytus, rugpjūtį keliavo Kaspijos jūros pakrantėmis ir į Kaukazo kalnus. Rugsėjį jie keliavo į Krymą ir žiemojo [[Simferopolis|Simferopolyje]]. 1794 m. liepą keliavo [[Dniepras|Dniepro]] slėniu, o rugsėjį grįžo į Sankt Peterburgą. P. Palasas kelionės ataskaitą pateikė knygoje „P. S. Pallas Bemerkungen auf einer Reise in die Südlichen Statthalterschaften des Russischen Reichs“ (1799-18011799–1801). Jekaterina II jam suteikė didelį dvarą ties Simferopoliu, kur Palasas gyveno iki antrosios žmonos mirties 1810 m. Tada imperatorius Aleksandras leido išvykti iš Rusijos, ir Palasas grįžo į Berlyną, kur kitais metais mirė.

1772 m. Palasui parodė 680 kg masės metalo gabalą, aptiktą netoli [[Krasnojarskas|Krasnojarsko]] miesto. Palasas organizavo jo pervežimą į Sankt Peterburgą. Vėlesnis metalo tyrimai parodė, kad tai naujo tipo akmeninis geležies [[meteoritas]]. Meteoritą sudaranti medžiaga pavadinta ''palasitu'', o pats meteoritas vadinamas ''[[Krasnojarsko meteoritas|Krasnojarsko meteoritu]]'' (kartais -– ''Palaso geležimi'').

Kai kurių gyvūnų rūšių pavadinimuose yra žodis „Palaso“:

* {{en|Pallas's Cat}} -– [[manulas]], ''Otocolobus manul'', Pallas, 1776

* {{en|Pallas's Long-tongued Bat}} -– šikšnosparnis ''Glossophaga soricina'', Pallas, 1766

* {{en|Pallas's Tube-nosed Fruit Bat}} -– šikšnosparnis ''Nyctimene cephalotes'', Pallas, 1767

* {{en|Pallas's Squirrel}} -– voverė ''Callosciurus erythraeus'', Pallas, 1779

* {{en|Pallas's Warbler}} -– [[nykštukinė pečialinda]], ''Phylloscopus proregulus'', Pallas, 1811

* {{en|Pallas's Cormorant}} -– komoranas ''Phalacrocorax perspicillatus'', Pallas, 1811

* {{en|Pallas's Fish-eagle}} -– plėšrusis paukštis ''Haliaeetus leucoryphus'', Pallas, 1771

* {{en|Pallas's Gull}} -– [[kiras kvatoklis]], ''Ichthyaetus ichthyaetus'', Pallas, 1773

* {{en|Pallas's Sandgrouse}} -– [[stepinė vištelė]], ''Syrrhaptes paradoxus'', Pallas, 1773

* {{en|Pallas's Rosefinch}} -– paukštis ''Carpodacus roseus'', Pallas, 1776

* {{en|Pallas's Pika}} -– [[kiškėnai|kiškėnas]] ''Ochotona pallasi'', Gray, 1867

* {{en|Pallas's Grasshopper Warbler}} -– žiogelis ''Locustella certhiola'', Pallas, 1811

* Augalų rūšių pavadinimuose nurodoma pavardės santrumpa ''Pall.'', pvz., altajinis svogūnas ''Allium altaicum'' Pall., 1773

Berlyne ir ''Castrop-Rauxel'' mieste yra gatvės ''Pallasstraße'' ('Palaso gatvė'). Volgogrado srityje (Rusija) yra jo pavarde pavadintas miestas Palasovka ({{ru|Палласовка}}), kuriame stovi jo paminklas.<ref>[http://autotravel.ru/phalbum.php/10027/028 Памятник Палласу] (Paminklas Palasui)</ref>

<br />Palaso pavarde pavadintas ir asteroidas [[21087 Petsimpallas]].