Mstislavskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Mstislavlio kunigaikščiai" (naudojant HotCat) |
S Vikifikavimas, replaced: → (4) using AWB |
||
Eilutė 11:
| Atšakos =
}}
'''Mstislavskiai, Mstislaviškiai''' ({{ru|Мстиславские}}) – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] didikų ir [[XVI a.]] – [[XVII a.]] pirmosios pusės [[Maskvos Didžioji kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusijos carystė]]s kunigaikščių ir bojarinų giminė.
== Giminė ==
[[Gediminaičiai]], giminės pradininku laikomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis [[Mykolas Zaslavskis]] (rusų istoriografijoje ''Michailas Ivanovičius Zaslavskis'', m. apie [[1536]] m.) iš [[Zaslavskiai|Zaslavskių]], Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Jaunutis|Jaunučio]] palikuonių, giminės. Jis [[1499]] m. vedė Julijoną, vieną paskutinio Lengvenaičių giminės nario Jono dukterų, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] kaip jos kraitį ir paveldą gavo dalį [[Mstislavlio kunigaikštystė]]s ir teisę vadintis Mstislaviškiu. Lietuvių istorinėje literatūroje pasitaikantys teiginiai, kildinantys Mstislavskius iš kunigaikščio [[Lengvenis Algirdaitis|Lengvenio]], neatitinka tiesos – LDK galiojo patrilinijinė giminystė.
Mykolas Zaslavskis per [[XVI a.]] pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės karus du kartus buvo perbėgęs į priešo pusę ir abu kartus (paskutinį – [[1514]] m.) grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Turėjo du sūnus: Vasilijus mirė jaunas, o [[Teodoras Mstislavskis]] (rusų istoriografijoje Fiodoras Michailovičius (g. [[1499]] m. birželio mėn. – m. [[1540]] m. birželio 6 d.) [[1526]] m. pabėgo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Rusiją, ten tapo tarnybiniu kunigaikščiu – gavo žemės valdų už tarnybą carui. [[1529]] m. vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]] giminaitę Anastaziją Kazanskają.
Teodoro sūnus [[Ivanas Mstislavskis]] ([[1529]] m. – [[1586]] m.) [[1548]] m. tapo bojarinu, Išrinktosios tarybos nariu. Nominalus Rusijos kariuomenės [[1552]] m. žygio į [[Kazanė|Kazanę]] ir [[1559]]–[[1560]] m. žygio į [[Livonija|Livoniją]] vadas, [[1565]] m. įvedus [[opričnina|opričniną]] su kunigaikščiu [[Ivanas Belskis|I. Belskiu]] vadovavo [[zemščina]]i. Mirus carui [[Ivanas Rūstusis|Ivanui IV Rūsčiajam]] nuo [[1584]] m. regentų tarybos narys, bet [[1585]] m. pralaimėjo kovą dėl valdžios [[Borisas Godunovas|Borisui Godunovui]], buvo priverstas tapti vienuoliu ir ištremtas į Kirilo Belozerskiečio vienuolyną; jame ir mirė.
Ivano sūnus [[Fiodoras Mstislavskis]] (m. [[1622]] m. [[vasario 22]] d.) – paskutinis giminės narys, nuo [[1576]] m. bojarinas ir stambus to meto Rusijos žemvaldys pasaulietis – [[1613]] m. valdė apie 55 000 ha žemės. [[1598]] m. vienas pretendentų į caro sostą. Per Boriso Godunovo kovą su [[Dmitrijus Apsišaukėlis|Dmitrijumi Apsišaukėliu I]] vyriausybės kariuomenės vadas. [[1606]]–[[1607]] m. vienas [[Ivano Bolotnikovo sukilimas|Ivano Bolotnikovo sukilimo]] malšintojų. [[1610]] m. vadovavo vadinamajai Septynių bojarinų vyriausybei, su kitais parengė ir pasirašė [[1610]] m. [[rugpjūčio 27]] d. sutartį dėl [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovo [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] sūnaus karalaičio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo]] išrinkimo Rusijos caru. Politinę įtaką išlaikė iki mirties.<ref>{{VLE|XV|554|[[V. S]]|Mstislavskiai}}</ref> Jo sūnus Vasilijus mirė jaunas.
| |||