Johannes Eckhart: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MystBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Keičiama: pl:Mistrz Eckhart
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – (4) using AWB
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
Ekhartas gimė kilnių žemvaldžių šeimoje, tačiau apie jo šeimą ir vaikystę beveik nieko nežinoma, išskyrus tai, kad jis lankė universitetą [[Paryžius|Paryžiuje]]. Brolis Ekhartas gimė [[Tiūringija|Tiūringijoje]], netoli [[Erfurtas|Erfurto]]. Ekhartas - jo krikščioniškas vardas, pavardė - von Hochheim.
 
[[Paryžiaus universitetas|Sorbonoje]] apsigynė magistro laipsnį, nuo [[1302]] metų vadinamas Mokytoju Ekhartu. Po dešimtmečio jis vėl grįžo į Paryžių. Paryžiaus universitete jis buvo pirmasis [[Dominikonai|dominikonas]] po [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]], antrą kartą čia skaitęs paskaitų ciklą.
[[1310 m.]] vienuolijos kapitula paskyrė jį [[Saksonija|Saksonijos]], kuriai priklausė 47 konventai ir daug moterų vienuolynų provinciolu. Taip pat jis aktyviai įsitraukė į mokytojo darbą, ypatingą šlovę jam pelnė pamokslai, pasakyti ir užrašyti liaudies kalba.
 
Vėliau jis buvo apkaltintas [[erezija]], [[1326 m.]] Kelno vyskupas įsakė jam iškelti [[Inkvizicija|inkvizicijos]] bylą. Po jo mirties, [[1329 m.]] kovo 27 d. pasirodė popiežiaus [[bulė]], pasmerkusi Ekhartą. Joje konstatuojama, kad Mokytojas Ekhartas prieš pat mirtį atšaukęs 28 tezes, kurios buvo pripažintos eretiškomis ar įtartinomis. Tačiau kaip tik šios tezės, sudarančios jo pasaulėvaizdžio pagrindą, lėmė, kad Ekhartas įsitvirtino mistikos, filosofijos ir kultūros istorijoje ir iki šiol tebėra įkvėpimo šaltinis.
Eilutė 14:
=== Absoliutas ===
 
Kitaip nei šv. Tomas, kuris rėmėsi [[Aristotelis|Aristoteliu]], Ekhartas šliejosi prie [[Neoplatonizmas|neoplatoniškos]] tradicijos. Jis laikomas vienu įtakingiausių [[XIV a.]] šios srovės atstovu. Savo teoriją konstravo pradėdamas nuo Dievybės, kaip aukščiausios būties ir aukščiausio tobulumo, sąvokos. Tas Vienis yra ne tik už ir virš kūrinijos, bet ir virš bei už Dievo kaip asmens: jis yra ne-Dievas, ne-Dvasia ir ne-Asmuo.
 
Jis nesietinas su jokiu vaizdu ir jokiu asmeniu, jis jokiu aspektu nėra į ką nors panašus. Vienintelė Absoliuto apibrėžtis yra jokios apibrėžties nebuvimas, nes bet koks apibrėžimas būtų ir jo apribojimas, taigi pripažinimas tobulumo stygiaus, nes tobulumas - tai pilnatvė, nuo kurios neįmanoma nieko atimti ir prie kurios neįmanoma nieko pridėti.
 
[[Absoliutas]], anot filosofo, įeina į žmogų, todėl jis yra religinio gyvenimo centras bei doros šaltinis. [[Krikščionybė]] - tai vidinė būsena, grynai interiorizuota tikrovė, o ne institucija ar formalizuotas įsakymų rinkinys. Žmogų sudaro tai, kas jis yra pats savyje, savo sieloje, o ne tai, kur gyvena ir kam yra pavaldus, kaip elgiasi ir ką veikia. Išoriniai dalykai yra beverčiai.
 
=== Tikėjimas ===