09:43, 12 balandžio 2011 versija taisyti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai S {{tl\|Disambig}} nuorodų tvarkymas using AWB ← Prieš tai darytas keitimas		12:23, 27 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → , (1937 – 1944 → (1937–1944 , - → – (14) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 29: \| pastabos = }} '''Herbertas Marshalas MakLuhanas''' (g. [[1911]] m. [[liepos 21]] d. -– m. [[1980]] m. [[gruodžio 31]] d.) – kanadiečių švietėjas, filosofas ir mokslininkas – anglų literatūros profesorius, literatūros kritikas, retorikas ir komunikacijos technologijų teoretikas. M. MakLuhano darbai davė pagrindą [[medija\|medijų]] teorijos studijoms. Geriausiai M. MakLuhanas yra žinomas dėl sukurtų sąvokų „Medija yra pranešimas“ ir „Globalus kaimas“. Jau 1960 m. MakLuhanas pradėjo domėtis medijų diskursu ir iki pat [[mirtis\|mirties]] buvo viena iš ryškiausių, įtakingiausių ir kontraversiškiausių XX [[amžius\|amžiaus]] figūrų. Žurnalas „Wired“ praėjus daugiau nei dešimtmečiui po M. Makluhano mirties jį pavadino Šventuoju. Eilutė 45: [[1936]] m. M. MakLuhanas gavo bakalauro laipsnį Kembridžo universitete. Besimokydamas triviumo ([[gramatika\|gramatikos]], [[logika\|logikos]] ir [[retorika\|retorikos]]) Kembridže jis žengė pirmuosius virsmo į [[Katalikybė\|Romos Katalikų]] [[tikėjimas\|tikėjimą]] žingsnius. [[1937]] m. jis buvo formaliai priimtas į Romos katalikų bažnyčios bendruomenę. Pasitaręs su dvasininku M. MakLuhano tėvas piėmė sprendimą atsiversti į katalikybę, tačiau motina manė, kad šis atsivertimas pakenks jos karjerai ir baisiai sielojosi. Bendrai paėmus, M. MakLuhanas buvo dievotas žmogus, tačiau [[religija]] jis laikė asmeniniu ir intymiu dalyku. Jis visą gyvenimą domėjosi skaičiumi „3” – triviumas, [[Švenčiausioji Trejybė\|Šv. Trejybė]] -– kartkartėm sakydavo, kad [[Marija\|Šventoji Mergelė Marija]] suteikia jam intelektualinę apsaugą. Likusios savo karjeros atkarpą jis dėstė katalikiškos pakraipos mokymo įstaigose – 1937 m. -– [[1944]] m. Anglų kalbos dėstytojas Sent Luiso Universitete ([[1939]] m. -– [[1940]] m. – pertrauka. Grįžta į Kembridžą.) Būtent Sent Luise jis mokė ir susidraugavo su Valteriu Džeksonu Ongu ([[1912]] m. -– [[2003]] m.), kuris vėliau apsigins savo disertaciją tema, kurią nurodė jam M. MakLuhanas bei jis pats taps gana gerai pasauliui žinomu [[komunikacija\|komunikacijos]] ir technologijos studentų autoritetu. Dėstydamas Sent Luise jis susitiko ir savo būsimą žmoną 1939 m. jis vedė mokytoją ir karjeros siekiančią aktorę Korinę Levis (1912 m. – [[2008]] m.). 1940 m. M. MakLuhanas apsigynė magistro laipsnį ir pradėjo ruoštis daktaro [[disertacija]]i verbalinio meno tema. Tačiau [[Europa\|Europoje]] prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas]] sujaukė jo planus. M. MakLuhanas gavo leidimą baigti ruošti disertaciją [[Jungtinės Valstijos\|Jungtinėse Valstijose]], be poreikio grįžti į Kembridžą apsiginti disertaciją žodžiu. Eilutė 59: == Pagrindiniai darbai == Dėstant Sent Luise(~~1937 – 1944~~1937–1944 m.), M. MakLuhanas dirbo su dviem [[projektas\|projektais]]: [[doktorantas\|daktaro]] disertacija Kembridžo universitete ir „Mechaninės Nuotakos“ [[rankraštis\|rankraščiu]], kuriame buvo sudėta tik pavyzdinė, atrinkta medžiaga, specialiai paruošta šiai [[knyga]]i. M. MakLuhanas savo knygoje „Mechaninė Nuotaka“ nagrinėjo ir komentavo daugybę konceptualiu populiariosios kultūros įtaigumo pavyzdžių. Tai natūraliai kilo iš jo ankstesnių tyrinėjimo [[darbas\|darbu]], nes abu ([[dialektas\|dialektinis]] ir retorinis) kilo iš [[klasikinis\|klasikinio]] triviumo, kurio tikslai taip pat glaudžiai susiję su [[įtaiga]]. Šiuo aspektu, jo susidomėjimas kardinaliai pasikeitė -– komunikacijos medijos įtakos tyrinėjimus, nepriklausomai nuo jų turinio. Garsiausias jo [[aforizmas]] „Medija yra pranešimas“ (paskelbtas [[1964]] m. išleistoje knygoje „Kaipp suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai“, {{En\|Understanding Media: The Extensions of Man}}) patraukia dėmesį į esminį komunikacijos medijų efektą. Kartu su [[antropologija\|antropologu]] Edmundu „Ted“ Karpenteriu pradėjo leisti [[Žurnalas (spauda)\|žurnalą]] „Eksplorations“ ({{Lt\|Tyrinėjimai}}). Žurnalo įkūrimą paskatino [[dotacija]] skirta komunikacijų projektui iš kompanijos "Ford Foundations". Eilutė 102: M. MakLuhanas nurodo [[elektros lemputė\|elektros lemputę]], kaip aiškiausią šio koncerto pavyzdį. Elektros lemputė neturi jokio aiškiai apčiuopiamo turinio (t. y. [[televizija]] turi programą, laikraščiai/žurnalai – straipsnius), bet ji yra medija turinti socialinį efektą. Lemputė suteikia žmonėms galimybę kurti erdves per [[naktis\|naktį]], nes kitaip viskas skendėtų tamsoje. Jis elektros lempute apibūdina kaip medija be jokio turinio. Dar kontraversiškiau skamba jo teigimas, kad turinys visuomenei neturi jokios įtakos. Kitaip tariant, visai nesvarbu ar televizija transliuos laidas vaikams ar [[smurtas\|smurtines]] programas – televizijos efektas visuomenei bus toks pats. Jis pažymėjo, kad visos medijos turi tam tikrų bruožų, kurie įtraukia žiūrovus skirtingais būdais. === ''„Karštos“ ir „šaltos“ medijos'' === M. MakLuhanas taip pat pastebėjo, kad skirtingos medijos pasirenka skirtingus interaktyvumo, dalyvavimo laipsnius, vertinant iš [[žmogus\|žmogaus]] pasirinkusio ją perspektyvos. Kai kurios medijos, tarkim filmai, sustiprina tik vieną [[pojūtis\|juslę]], šiuo atveju [[rega\|regėjimą]], tokiu būdu žmogui nebereikia skirti daug pastangų pildant visiškai išbaigtą filmo „paveiksliuką“. Priešingai yra su televizija arba [[komiksas\|komiksais]], kurie reikalauja kur kas daugiau pastangų ir įtraukia daugiau pojūčių tam, kad esmė būtų aiški, o vaizdinys -– išbaigtas. Todėl filmas, pagal M. MakLuhana yra „karšta“ medija, suintensyvinantis vieną vienintelę juslę (HD), reikalaujantis žiūrovo dėmesio ir susikaupimo. Komiksų knygelė, priešingai filmui, yra „šalta“ medija, reikalaujanti kur kas daugiau sąmoningo asmens dalyvavimo tam, kad jis susietų esmę (LD). „Bet kokioje karštoje medijoje reikalaujama kur kas mažiau dalyvavimo nei šaltoje, tarkim paskaitoje reikia reikštis mažiau nei seminare, o knygoje dalyvavimo tikrai kur kas mažiau nei dialoge“ Eilutė 123: * Ką medija atnaujina, kuris iki tol buvo pasenę? * Į ką medija virsta „įstumta“ į kraštutinumus? Šie „ketverto dėsniai“ [[egzistencija\|egzistuoja]] greta, o ne paeiliui ar [[chronologija\|chronologiškai]], todėl leidžia klausėjui ištirti medijų „kalbos [[gramatika\|gramatiką]] ir [[sintaksė\|sintaksę]]“. M. MakLuhano ir Haroldo Inis nuomonės išsiskiria medijų „perkaitimo“ ar virsmo sau priešingu, kuomet atsiduria kraštutinėje situacijoje, klausimu. Eilutė 140: Autorius tikėjo, kad pilnai suvokti naujųjų technologijų efektą, galima tik analizuojant figūrą (mediją) ir motyvą (turinį) bendrai, nes nei vienas iš šių komponentų nėra visiškai įmanomas be kito. M. MakLuhanas įrodinėjo, kad reiktų studijuoti medijas jų istoriniame [[kontekstas\|kontekste]], būtent santykių tarp dabartinių/ateities technologijų ir tų, kurios buvo prieš jas. Dabartinė jų aplinka yra sukurta ant buvusių prieš jas technologijų pamatų, taip pat aplinka kažkada bus naujų technologijų pamatas, kuri, savo ruožtu paveiks visuomenę ir individus. Visos technologijos turi savo [[laikas\|laiką]] ir [[erdvė\|erdvę]], egzistencine prasme. Pranešimas, kurį neša medija, gali būti teisingai suprastas tik tuo atveju, jei medija ir aplinka, kurioje medija naudojama – ir kurioje, tuo pat metu, jį veiksmingai sukuriama – yra nagrinėjami kartu. Jis manė, kad figūros -– motyvo lygiagretaus, kartu vykstančio reiškinio nagrinėjimas gali parodyti kritiškų pastebėjimų apie kultūra ir visuomenę. == Literatūra lietuvių kalba == * Marshall McLuhan. „Kaip suprasti medijas, Žmogaus tęsiniai“. -– Vilnius, Baltos Lankos, 2003. ISBN 9955-584-07-6 * [http://www.balsas.cc/straipsniu-rinkinio-mediju-studijos-filosofija-komunikacija-menas-pristatymas/ “Medijų studijos: filosofija, komunikacija, menas”.] -– Straipsnių rinkinys / sudarytojas Vytautas Michelkevičius.- Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. ISBN 978-9955-624-81-3 * [http://www.balsas.cc/knyga-mediju-kulturos-balsai-teorijos-ir-praktikos-jau-knygynuose/ “Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos”] / sudarytojas Vytautas Michelkevičius. -– Vilnius, MENE, 2009. -– 296 p. : iliustr. -– ISBN 978-9955-834-02-1. == Naudingos nuorodos == Eilutė 152: * [http://www.balsas.cc/ „Balsas“ Lietuviškas interneto žurnalas apie medijų kultūrą]; * [http://www.judithfitzgerald.ca/criticalmass.html Maršalo MakLuhano trumpa biografija anglų kalba]. * [http://www.horton.ednet.ns.ca/staff/scottbennett/media/ "Ketverto dėsnis"] -– pagrindinė M. MakLuhano išvesta teorija apie medijas. [[Kategorija:Kanados filosofai]]

Marshall McLuhan: Skirtumas tarp puslapio versijų