Markas Aurelijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S →Imperatorius: Vikifikavimas, replaced: - → – (3) using AWB |
||
Eilutė 70:
'''Karai su partais'''
[[Vaizdas:Arch Marcus Aurelius.jpeg|thumb|left|200px|Marko Aurelijaus arka [[Tripolis|Tripolyje]], pastatyta imperatoriui atminti]]
[[Azija|Azijoje]] atsinaujinusi [[partai|partų]] imperija [[161]] m. atnaujino išpuolius, nugalėjo dvi romėnų armijas ir įsiveržė į [[Armėnija|Armėniją]] ir [[Sirija|Siriją]]. Markas Aurelijus pasiuntė Liucijų Verą vadovauti armijai. Karas sėkmingai baigėsi [[166]] m., nors nuopelnai turėtų būti priskirti jo vadovaujamiems generolams, pavyzdžiui, [[Gajus Avidijus Kasijus|Gajui Avidijui Kasijui]]. Grįžęs iš žygio Liucijus Veras buvo apdovanotas [[triumfas|triumfu]]. Paradas buvo neįprastas, nes jame dalyvavo du imperatoriai, jų sūnūs ir netekėjusios dukros. Ta proga Marko Aurelijaus sūnūs
Sugrįžusi armija parsinešė marą, vadinamą [[Antoninų maras|Antoninų maru]] ar [[Galenas|Galeno]] maru, kuris išplito po imperiją tarp [[165]] ir [[180]] m. Liga, sukėlusi [[pandemija|pandemiją]], tikriausiai buvo [[raupai]] ar [[tymai]] ir pareikalavo abiejų imperatorių gyvybių: Liucijus Veras mirė [[169]] m., o Markas Aurelijus [[180]] m. Liga atsinaujino po devynerių metų ir, pasak Kasijaus Dio, per dieną Romoj mirdavo iki 2000 žmonių, t. y. ketvirtis infekuotųjų. Iš viso mirė apie 5 mln. žmonių.
Eilutė 78:
''Taip pat skaitykite pagrindinį straipsnį'' ''[[Markomanų karai]]''
Apie [[160]] m. germanų gentys ir kiti klajokliai pradėjo veržtis pro šiaurines sienas, tiksliau, į Galiją ir per [[Dunojus|Dunojų]]. Taip tikriausiai atsitiko dėl toli rytuose gyvenusių genčių spaudimo. Pirmoji [[katai|katų]] invazija į ''Germania Superior'' buvo atremta 162 m. Pavojingesnis buvo [[markomanai|markomanų]] iš [[Bohemija|Bohemijos]], Romos imperijos klientų nuo 19 m. e. m., [[lombardai|lombardų]] ir kitų germanų genčių bendras įsiveržimas per Dunojų. Tuo pat metu Irano [[sarmatai]] įsiveržė tarp Dunojaus ir [[Tisa|Tisos]] upių. Dėl padėties rytuose baudžiamasis žygis galėjo būti surengtas tik 167 m. Abu imperatoriai vadovavo kariams. Po Vero mirties 169 m. Markas Aurelijus beveik visą likusį gyvenimą asmeniškai vadovavo žygiams prieš germanus. Romėnai patyrė bent du didelius pralaimėjimus [[kvadai|kvadams]] ir markomanams, kurie kirto Alpes, nusiaubė ''Opitergium'' ([[Oderzo]]), apgulė [[Akvilėja|Akvilėją]], pagrindinį romėnų miestą šiaurės rytų Italijoje. Tuo pat metu [[kostobokai]], atvykę iš [[Karpatai|Karpatų]] srities, įsiveržė į Mesiją, Makedoniją ir [[Graikija|Graikiją]]. Po ilgos kovos Markas Aurelijus išvijo įsibrovėlius. Daugybė germanų apsigyveno tokiuose pasienio regionuose kaip Dakija, [[Panonija]], Germanija ir pati [[Italija]]. Tai ne naujas reiškinys, bet dėl gausybė persikėlusiųjų reikėjo įkurti dvi naujas pasienio provincijas kairiajame Dunojaus krante
Markas Aurelijaus planams sutrukdė Avidijaus Kasijaus maištas Rytuose, kurį sukėlė gandas apie tariamą imperatoriaus mirtį nuo ligos. Iš Rytų provincijų tik Bitinija ir Kapadokija neprisidėjo prie maištininkų. Kai paaiškėjo tiesa, Avidijų Kasijų nužudė jo paties kariai.
|