Marija Kruopienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 8 metus
S
(viki)
 
== Biografija ==
Baigė Pelesos „Ryto“ lietuvių pradžios mokyklą, 3 klases [[lenkų kalba]] [[Rodūnia|Rodūnioje]], toliau mokėsi savarankiškai. [[1941]]–[[1943]] m. mokytojavo Pelesoje. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] iki [[1953]] m. lietuvių partizanų ryšininkė. Nuo [[1954]] m. jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai [[Juozas Balčikonis]], [[Juozas Senkus (1907)|Juozas Senkus]], [[Elena Grinaveckienė]], [[Jadvyga Kardelytė]], [[Aloyzas Vidugiris]], [[Zigmas Zinkevičius]], etnografai [[Vacys Milius]], [[Norbertas Vėlius]], [[Vladimiras Toporovas]], t. p. kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo [[1955]] m. rūpinosi sovietinės valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo [[1962]] m. – [[katalikai|katalikų]] bažnyčią; tuo tikslu važiavo į [[Maskva|Maskvos]], [[Vilnius|Vilniaus]], [[Minskas|Minsko]] įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. [[1963]] m. su [[Tadas Ivanauskas|T. Ivanausku]] ir [[Jonas Valeika|J. Valeika]] nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą prie [[Lietuvos TSR]] priskirti lietuviškus Pelesos ir [[Gervėčiai|Gervėčių]] kaimus.
 
Jos pastangomis [[1957]] m. Pelesos, [[Pavalakė]]s ir [[Dubiniai (Pelesa)|Dubinių]] rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką, bet nuo [[1960]] m. lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje. [[1989]] m. atšventinta [[Pelesos Šv. Lino bažnyčia]], [[1992]] m. Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pastatyta [[Pelesos vidurinė mokykla]].<ref>{{VLE|XI|145|[[Kazimieras Garšva]]|Marija Kruopienė}}</ref>
427 096

pakeitimai