Lucijus Kornelijus Sula: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Robot: es:Lucio Cornelio Sila is a former featured article |
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB |
||
Eilutė 5:
Jis buvo charakterizuojamas kaip pusiau lapė, pusiau liūtas dėl gudrumo ir drąsos. [[Niccolò Machiavelli|Makiavelis]] vėliau užsiminė apie Sulos charakterį, nurodydamas geidžiamiausias Valdovo savybes.
Antikiniuose šaltiniuose minima, kad Sula turėjo auksinius
== Gyvenimas ==
Eilutė 51:
Nepaisant Atėnų ir Pirėjo apsupties ir kelių Archelajaus bandymų nutraukti apgultį, susidarė [[patas]], bet Sula laukė. Greitai romėnų stovykla prisipildė pabėgėlių, išvengusių Marijaus ir Cinos skerdynių. Tarp jų buvo jo žmona su vaikais ir nenužudyti [[optimatai]].
Tuo metu Atėnai [[badas|badavo]] ir javai kainavo kaip bado laikais. Mieste gyventojai pradėjo valgyti batų odą ir žolę. Atėnai pasiuntė delegaciją tartis su Sula, bet vietoj rimtų derybų jie kalbėjo apie miesto šlovę. Sula juos išsiuntė atgal sakydamas: „Aš buvau pasiųstas į Atėnus ne mokytis, o maištus paversti paklusnumu“.
Sulos šnipai jam pranešė, kad Aristijonas nepaiso Heptachalko. Jis iš karto pasiuntė pionierius nugriauti sieną. 270 metrų sienos tarp Šventųjų ir Pirėjo vartų pietrytinėje miesto pusėje buvo nugriauta. Vidurnaktį prasidėjo Atėnų siaubimas, po Aristijono patyčių Sula neturėjo nuotaikos būti kilniaširdžiu. Gatvėmis liejosi kraujas ir tik po ilgų kelių draugų graikų (Midijas ir Kalifonas) ir Romos senatorių maldavimų, jis nusprendė nutraukti smurtą. Po to jis susitelkė prie Pirėjo ir Archelajus, matydamas beviltišką savo situaciją, paliko uostą ir prisijungė prie [[Taksilas|Taksilo]] pajėgų. Sula, dar neturėdamas laivyno, negalėjo sutrukdyti Archelajaus pabėgimui. Prieš palikdamas Atėnus jis sudegino uostą. Po to jis patraukė į Beotiją išvyti Archelajaus armiją iš Graikijos.
| |||