Leonas IX: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eu:Leon IX.a |
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – (2) using AWB |
||
Eilutė 17:
|palaidojimo vieta=[[Šventojo Petro bazilika]], [[Roma]]
}}
'''Leonas IX''' (''Leone IX'', gimimo vardas {{de|Bruno von Egisheim-Dagsburg}}, gimė [[1002]] m. [[birželio 12]] d. [[Elzasas|Elzaso]] regione, kuris tuo metu priklausė [[Vokietija]]i – mirė [[1054]] m. [[balandžio 19]] d., palaidotas [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilikoje]], [[Roma|Romoje]])
== Biografija ==
Eilutė 24:
Mirus [[Damasas II|Damasui II]] proteguojant Šv. Romos [[imperatorius Henrikas III|imperatoriui Henrikui III]] kanoniniu būdu (Romos dvasininkijos ir romiečių) išrinktas popiežiumi. [[1048]] m. gruodį [[Vormsas|Vormso]] susirinkime dėl jo kandidatūros sutiko tiek imperatorius, tiek Romos miesto atstovai. Tačiau Bruno, matyt norėdamas laikytis kanoninių tradicijų, pareikalavo, kad dėl jo kandidatūros būtų laisvai balsuojama Romoje. Atvykus [[1049]] m. vasarį į Romą dvasininkų ir Romos atstovų išrinktas popiežiumi Leonu IX.
Viena pirmųjų naujo popiežiaus užduočių buvo sustiprinti Bažnyčią po keliasdešimt metų trukusios suirutės valdant [[Benediktas IX|Benediktui IX]] ir trumpalaikiams popiežiams. Sušaukus Romoje vadinama ''Velykų'' [[sinodas|sinodą]] buvo pareikalauta iš dvasininkų laikytis [[celibatas|celibato]], giežtai pasmerkta [[simonija]] (prekyba dvasininkų pareigomis). Popiežius aktyviai keliavo po Italiją, Prancūziją, Vokietiją, sušaukė vietinius Bažnyčios susirinkimus [[Maincas|Maince]], [[Reimsas|Reimse]], kuriuose buvo pakartoti raginimai laikytis Bažnyčios tradicijų, celibato.
Grįžus popiežiui į Romą [[1050]] m. [[balandžio 29]] d. buvo sukviestas antras ''Velykų'' [[sinodas]], kuriame pasmerktos erezijos. Tais pačiais metais popiežius dalyvavo sinoduose [[Salernas|Salerne]], [[Sipontas|Siponte]], [[Verčelis|Verčlio]] miestuose. Rudenį aplankęs Vokietiją, į Romą grįžo pavasarį kaip tik į trečiąjį ''Velykų'' sinodą, kuriame iškeltas klausimas dėl pakartotinio dvasininkų, kurie įtariami [[simonija]], įšventinimo. Siekdamas reformuoti Bažnyčią sutelkė grupę bendraminčių, kurie vėliau tapo žymiais Bažnyčios veikėjais. Sumažino italų dvasininkų įtaką [[kurija]]i. Siekdamas sustiprinti popiežiaus autoritetą [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] patriarcho atžvilgiu [[1049]] m. Reimso sinodas pripažino Leonui IX universaliąją ir apaštališkąją viršenybę Bažnyčioje (''Universalis ecclesiae primas et apostolicus''). Jis suteikė privilegijų daugiau kaip 160 vienuolynų. {{šaltinis|{{VLE|XIII|12|Algirdas Jurevičius|Leonas IX}}}}
Po ketvirtojo ''Velykų'' sinodo [[1053]] m. Leonas IX su italų ir vokiečių savanorių armija surengė karo žygį prieš Pietų Italijos vienuolynus ir bažnyčias niokojančius [[Normanai|normanus]]. [[1053]] m. [[gegužės 15]] d. popiežiaus armija buvo visiškai sutriuškinta, pats popiežius paimtas į nelaisvę. Kalintas [[Beneventas|Benevente]] [[1053]] m. gegužę
Leonas IX buvo pirmasis popiežius, kuris oficialiuose dokumentuose minėjo ir rėmėsi suklastotu [[Konstantinas I|Konstantino I]] dovanojimo raštu ''Donatio'' norėdamas įtvirtinti savo kaip pasaulietinio ir dvasinio vadovo pirmumą. Popiežius įtikinėjo Konstantinopolio patriarchą, kad dovanojimo raštas yra originalus, ir tik [[Apaštalas Petras|Petro]] įpėdinis Romoje yra teisėtas viso Bažnyčios vadovas. Patriarchui atmetus popiežiaus pirmumo teisę Katalikų Bažnyčioje įvyko didžioji [[schizma]] tarp rytų ir vakarų bažnyčių (pora mėnesių po Leono IX mirties).
Prieš savo mirtį popiežius pasiuntė legatų misiją į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]] derėtis su patriarchu [[Mykolas Kerularijus|Mykolu Kerelarijumi]]. Nepavykus susitarti [[1054]] m. [[liepos 16]] d. legatai iškilmingai padėjo [[ekskomunika|ekskomunikos]] bulę ant altoriaus Šv. Sofijos bažnyčioje ir grįžto į Romą. Nors tuo metu popiežius Leonas IX jau buvo miręs ir bulė neturėjo jokios galios, patriarchas ekskomunikavo popiežiaus legatus ir tai laikoma oficialiu bažnyčių skilimu.
| |||