|
Ksenofonto žymiausias ekonomikos traktatas „Economicosas“ (arba „Apie namų ūkį“).
Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys:
1. Pagal Ksenofontą – tai mokslas apie savo ūkio turtėjimą.
2. Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui.
3. Prekyba kaip profesija buvo laikoma graiko nevertu užsiėmimu. Ksenofontas kritikavo stambiąją prekybą. Jis pasisakė už natūralų, uždarą ūkį.
4. Nagrinėjo darbo pasidalijimo problemą. Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą.
5. Nagrinėjo pinigų problemą. Ksenofontas atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: 1) pinigai yra mainų priemonė; 2) pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą.
6. Atkreipė dėmesį į vertės problemą. Vertę tapatino su vartojamąja verte. Ksenofontas vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t. y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problemą.
Galima teigti, kad Ksenofontas yra pakankamai svarbus antikos laikų ekonomikos mąstytojas, nes minimas šalia tokių garsių antikos filosofų kaip Platonas ir
== Vertimai į lietuvių kalbą ==
* Ksenofontas „Atsiminimai apie Sokratą“ (vertė Vanda Kazanskienė). —– Vilnius, Pradai, 1993, ISBN 9986-405-04-1 (2-as leid.: Vilnius, Pradai, 1997)
{{wikiquote}}
| 