14:45, 15 liepos 2011 versija taisyti Vitalis (aptarimas \| indėlis) 30 048 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		18:07, 26 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: → (6), - → – (5), a's → a’s using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 33: [[Vaizdas:QueenChristina.jpg\|thumb\|Karalienės Kristinos kapas Šv. Petro bazilikoje Romoje]] '''Kristina Vaza''' ({{sv\|Drottning Kristina}}, [[1626]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Stokholmas]] -– [[1689]] m. [[balandžio 19]] d. [[Roma]]) -– [[1632]]-[[1654]] m. valdanti [[Švedijos karalienė]]. == Biografija == Kilusi iš [[Vazų dinastija\|Vazų dinastijos]]. Tėvas [[Gustavas II Adolfas]], motina [[Marija Eleonora fon Brandenburg]]. Iki [[1644]] m. už mažametę Kristiną valdė Regentų taryba, kuriai vadovavo kancleris [[Akselis Oksenstierna]]. Kristina įgijo itin gerą išsilavinimą. Ji laisvai kalbėjo [[danų kalba\|danų]], [[graikų kalba\|graikų]], [[ispanų kalba\|ispanų]], [[italų kalba\|italų]], [[lotynų kalba\|lotynų]], [[olandų kalba\|olandų]], [[vokiečių kalba\|vokiečių kalbomis]]. Tarp jos mėgstamiausių autorių buvo [[Ezopas]], [[Cezaris]], [[Justinas]], [[Livijus]], [[Vergilijus]]. Dar dvylikametė laiškuose grafui [[Jonas Kazimieras\|Jonui Kazimierui]] nagrinėjo politinius ir karybos klausimus. Nors tarp siūliusių jai ranką ir širdį buvo žymiausių Europos karališkųjų šeimų atžalos, ji pasirinko viengungišką gyvenimą, kad galėtų jį skirti valstybės valdymui. == Valdymas == [[1644]] m. paskelbta pilnamete, [[1650]] m. karūnuota. Ribodama aristokratijos įtaką ieškojo sąjungininkų įvairiuose sluoksniuose -– dalijo valstybės pareigas, titulus, bajorystę. Siekė kuo greičiau baigti [[1618]]-[[1648]] m. [[Trisdešimties metų karas\|Trisdešimties metų karą]]. Domėjosi mokslu, filosofija ir teologija. Garsėjo kaip dosni mokslo ir meno globėja, Ją supo daug žymių asmenybių – [[Renė Dekartas]], [[Blezas Paskalis]] ir kiti. [[1649]] m. sosto įpėdiniu pripažino pusbrolį [[Karolis X Gustavas\|Karolį Gustavą]]. [[1654]] m. [[birželio 6]] d. sosto atsisakė ir užsitikrinusi kasmetines 200 000 riksdalerių pajamas, išvyko iš Švedijos. Persirengusi vyriškais drabužiais atvyko į [[Antverpenas\|Antverpeną]], o per [[Kalėdos\|Kalėdas]] [[Briuselis\|Briuselyje]] slapta priėmė [[katalikybė\|katalikybę]]. [[1655]] m. [[Insbrukas\|Insbruke]] [[popiežius]] [[Aleksandras VII]] jai iškilmingai suteikė Marijos Aleksandros vardą. Apsigyvenusi Romoje bandė dalyvauti ir tarptautiniame politiniame gyvenime -– [[1657]] m. siekė [[Neapolis\|Neapolio]], o [[1668]] m. abdikavus [[Jonas Kazimieras\|Jonui Kazimierui]] -– [[ATR\|Abiejų Tautų Respublikos]] sosto. Mirus karaliui Karoliui X Gustavui bandė grįžti į Švedijos sostą, bet paramos nesulaukė. Vėl subūrė aplink save daug mokslininkų ir menininkų, kurie [[1690]] m. įkūrė Arkadijos akademiją. Sukaupė vertingus paveikslų, monetų, knygų, rankraščių rinkinius.<ref>{{VLE\|XI\|76\|\|Kristina Vaza}}</ref> Eilutė 58: == Literatūra == * Åkerman, S. Queen Christina of Sweden and her circle: the transformation of a seventeenth century philosophical libertine. New York: E. J. Brill. 1991 ISBN 90-04-09310-9. * Buckley, Veronica. Christina. Queen of Sweden. London: Harper Perennial. 2005 ISBN 1-84115-736-8. * Cartland, Barbara. The Outrageous Queen: A Biography of Christina of Sweden. London: Muller, 1956. * Goldsmith, Margaret. Christina of Sweden: A Psychological Biography. New York: Doubleday 1933. * Harrison, Ada. Christina of Sweden. London: Howe. 1929. * Stolpe, Sven. Christina of Sweden. New York: Macmillan, 1966. * Hjortsjö, Carl-Herman. The Opening of Queen ~~Christina's~~Christina’s Sarcophagus in Rome. Stockholm: Norstedts. 1966 * Hjortsjö, Carl-Herman. Queen Christina of Sweden: A medical/anthropological investigation of her remains in Rome (Acta Universitatis Lundensis). Lund: C. W. K. Gleerup. 1966 * Mender, Mona. Extraordinary women in support of music. Lanham, Maryland: Scarecrow Press, 1997 * von Platen, Magnus. Christina of Sweden: Documents and Studies. Stockholm: National Museum. 1966 * Stolpe, Sven. Drottning Kristina. Stockholm: Aldus/Bonnier. 1996

Kristina Vaza: Skirtumas tarp puslapio versijų