Konstantinas Nekvedavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S →Biografija: Vikifikavimas, replaced: → , → , - → – (2) using AWB |
||
Eilutė 37:
== Biografija ==
Gimė senovės lietuvių [[bajorai|bajorų]] šeimoje. Dar [[1906]] m. K. Nekvedavičius drauge su Jonu Jonuševičiumi ir kitais kėlė tautinį susipratimą, dalyvavo lietuvių artistų
[[1910]] m. suorganizavo griežtą kauniečių protestą prieš lenkus, ištrėmusius iš Vilniaus kunigą [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozą Tumą-Vaižgantą]].
Eilutė 52:
[[Vaizdas:1918 m. K. Nekvedavičius- Karo ligoninės vaistinės Poltavoje vedėjas.jpg|thumb|Karo ligoninės vaistinės Poltavoje vedėjas, 1918 m.]]
[[Vaizdas:1919 m. K. Nekvedavičius-Kauno miesto ir apskrities viršininkas pirmas iš kairės.jpg|thumb|Pirmas iš kairės - Kauno miesto ir apskrities viršininkas K. Nekvedavičius, 1919 m.]]
[[Vaizdas:1923 m. K. Nekvedavičius-Jaunesnysis ordinatorius karo ligoninėje.jpg|thumb|Karo ligoninėje]]
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno [[Ukraina|Ukrainoje]]; iki [[1918]] m. rugpjūčio mėn. buvo Lietuvių Tautos Tarybos ir Lietuvių Sąjungos [[Poltava|Poltavoje]] pirmininkas, Karo ligoninės vaistinės Poltavoje vedėjas. Nepamiršdavo savo tautiečių lietuvių reikalų ir, būdamas geruose santykiuose su Poltavos administracija, gaudavo lietuviams tremtiniams daug rūbų, avalynės, skalbimams medžiagos ir dažnai maisto. Jo iniciatyva Poltavoje suruošti keli lietuvių vakarėliai ir vaidinimas „Piktoji gudrybė“.
Eilutė 66:
Kai [[vasario 22]] d. prasidėjo ginkluotas sukilimas, jo įsakymu (kadangi maištaujantys kareiviai suėmė atvykusį jų raminti generolą P. Liatuką) buvo uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus, ir po to šis uždraudimas [[Lietuvos Valstybės Taryba|Valstybės Tarybos]] buvo aprobuotas ir net pratęstas visai Lietuvai iki [[Lietuvos Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]]. Karo mokyklos auklėtiniai ir šauliai (K. Nekvedavičius buvo Vytauto kalno šaulių būrio pirmininkas) užėmė tiltus, vedusius į miesto centrą, išstatytos šaulių ir policijos sargybos aplink [[Laisvės alėja|Laisvės alėją]]. Tada sukilimas buvo greit numalšintas. Griežtus K. Nekvedavičiaus veiksmus labai gerai įvertino generolas [[Silvestras Žukauskas]] ir profesorius [[Martynas Yčas (1885)|Martynas Yčas]].
Tačiau, [[1920]] m. balandžio mėn. K. Nekvedavičių iš pareigų atleido tuometinis vidaus reikalų ministras [[Eliziejus Draugelis]]. K. Nekvedavičius galėjo tęsti savo darbą kaip naujo Kauno apskrities viršininko
[[1924]] m. – draugijos Lietuvai pagražinti narys, dalyvavo rengiant pirmą Lietuvoje medžių sodinimo akciją (buvo šios akcijos komisijos pirmininku ir buvo jos Valdyboje bei Revizijos Komisijoje).
Eilutė 78:
Gelbėdamasis nuo [[bolševikai|bolševikų]], iš Lietuvos pasitraukė. Nuo [[1944]] m. apsigyveno Vokietijos mieste Herforde. Vokietijos lietuvių bendruomenėje buvo žinomas ir populiarus kaip žmogus, numalšinęs komunistų sukilimą, tikras lietuvybės idėjų skelbėjas ir įgyvendintojas.
Mirė [[1967]] m. [[vasario 1]] d., kartu su žmona Matilda palaidotas Metlacho miestelyje, 5
Už nuopelnus Tėvynei apdovanotas sklypu Kaune, Perkūno alėjoje, [[Šaulių žvaigždė|Šaulių Sąjungos žvaigžde]] ir Lietuvos nepriklausomybės 10-ies metų [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Nepriklausomybės medaliu]].
| |||