Kazys Šimonis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tik-Kon (aptarimas | indėlis)
kat.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , 1 m. → 1 m. (13) using AWB
Eilutė 33:
 
== Biografija ==
Gimė gausioje valstiečių šeimoje. [[1907]] m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijos]] ketvirtą klasę, po metų – į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Mokėsi vargonuoti, domėjosi istorija, etnografija. [[1909]]–[[1911]] m. išvyko dirbti pas brolį į [[JAV]]. 1911  m. grįžo į Lietuvą ir buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je. <ref>http://www.vaitiekunai.lt/Vaitiekunai/KaimoAuksofondas/</ref>
 
Tapybos mokėsi epizodiškai: pas [[Tadas Daugirdas|Tadą Daugirdą]] ([[1908]]–[[1910]] m.), tarnaudamas Rusijos kariuomenėje [[Kijevas|Kijeve]], kur bendravo su vietos dailininkais ([[1911]]–[[1917]] m.), [[Peterburgas|Peterburge]], Fedosejevo vakariniuose piešimo kursuose ([[1917]]–[[1918]] m.). <ref>{{TLE|4|- 203||Kazys Šimonis}}</ref>
 
[[1919]] m. apsigyveno Kaune, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje. 1919–[[1924]] m. dėstė piešimą ir dailyraštį [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnazijoje]], mokytojų kursuose. [[1920]]–[[1921]] m. mokėsi privačioje [[Adomas Varnas|Adomo Varno]] dailės studijoje. 1923  m. [[Berlynas|Berlyne]] studijavo dailę.
 
1923–1924  m. dėstė piešimą [[Juozas Damijonaitis|Juozo Damijonaičio]] organizuotuose mokytojų kursuose. 1926  m. gavo Švietimo ministerijos stipendiją 2 metams Paryžiuje, bet mokslų nebaigė. [[1934]]–[[1945]] m. [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokyklos]] (nuo [[1941]] m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto) bibliotekos vedėjas. 1945–[[1950]] m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto muziejaus vedėjas. [[1951]]–[[1959]] m. Kauno politechnikos instituto (dab. [[Kauno technologijos universitetas]]) architektūros katedros laborantas.
 
== Kūryba ==
Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, fantastinių paveikslų, taip pat [[ekslibris|ekslibrių]], [[plakatas|plakatų]], [[pašto ženklas|pašto ženklų]] projektų, apipavidalino spektaklių, sukūrė tapytą dekoratyvinį pano [[Birštonas|Birštono]] svetainei ([[1938]] m., pano neišliko), parašė autobiografinę atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959  m.). Rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus. Surengė individualių parodų: [[1925]], [[1926]], [[1927]], [[1929]], [[1949]], [[1958]], [[1967]], [[1972]], [[1977]] m. Kaune, 1925  m. [[Vašingtonas|Vašingtone]], [[Bostonas|Bostone]], [[Čikaga|Čikagoje]], 1926  m. [[Ryga|Rygoje]], 1927  m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[Paryžius|Paryžiuje]], [[1968]], [[1975]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].
 
Savitai taikė savo laikmečio vyravusių meno srovių: [[kubizmas|kubizmo]], [[ekspresionizmas|ekspresionizmo]], lučizmo išraiškos priemonės. Ankstyvuojju kūrybos laikotarpiu K. Šimonis buvo paveiktas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] įtakos, dažnai naudojo vaizdinius. Vėliau, kai susipažino su [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] daile, didelį poveikį jam padarė vokiečių ekspresionistų, [[Bauhaus]] mokyklos dailė, ypač Ferenco Marko ir Lyonelo Feiningerio, stilizuoti, įvairiom kryptim krintančių šviesos pluoštų ir linijų suformuoti fantastiniai vaizdai. Gyvenant Prancūzijoje įtakojo [[primityvizmas|primityvizmo]] mokyklos dailė.
Eilutė 50:
Pokario metais K. Šimonio kūrybingumas pradeda blėsti. Dailininkas grįžta prie ankstesnių temų. Stilizuotuose pasakiško turinio kūriniuose atsiranda liūdesio, prisiminimų. Šiuo laikotarpiu jis sukuria mažiau vertingų realistinių gamtos vaizdų. Kritikuotas dėl mėgdžiojimo. Daugelyje kūrinių vyrauja apibendrinti simboliniai ar siužetiniai peizažai.
 
Žymesni kūriniai: „Lapija“ ([[1923]] m.), „Bokštai“ ([[1928]] m.), „Fantazija“, „Troškulys“ (1926  m.), „Gaisras miške“, „Karalaitė“, „Kompozicija“, „Žiburiai“ (1926  m.), „Ūkanose“ (1927  m.), „Fantastinis peizažas“ ([[1930]] m.), „Žvakutės“ ([[1931]] m.), „Gyvieji akmenys“ ([[1935]] m.), „Peizažas su koplytstulpiu“, „Mergelė su gėlėmis“ ([[1936]] m.), „Į kosmosą“ ([[1958]] m.), „Brėkštantis rytas“ (1968  m.).
 
Nutapė portretų: aktorių [[Ona Rymaitė|Onos Rymaitės]], [[Unė Babickaitė|Unės Babickaitės]], [[Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė|Teofilijos Vaičiūnienės]], rašytojų [[Vydūnas|Vydūno]], [[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]], [[Vincas Krėvė-Mickevičius|Vinco Krėvės]], [[Juozas Tysliava|Juozo Tysliavos]], [[Liudas Gira|Liudo Giros]], [[Kazys Binkis|Kazio Binkio]], istoriko [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]], dailininko M. K. Čiurlionio ir kt.
Eilutė 62:
== Atminimo įamžinimas ==
* [[2007]] m. rugpjūčio 25 d. gimtajame Starkonių kaime atidengtas [[koplytstulpis]].
* 2007  m. gruodžio 11 d. Kazio Šimonio 120-ųjų gimimo metinių minėjimo proga prie KTU Statybos fakulteto rūmų atidengta atminimo lenta (skulpt. [[Arūnas Sakalauskas (1952)|Arūnas Sakalauskas]]). <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0IMONIS%20KAZYS</ref>
 
== Šaltiniai ==