13:34, 21 rugpjūčio 2011 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		16:38, 26 rugsėjo 2011 versija taisyti anuliuoti VP-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 427 096 keitimai S Vikifikavimas, replaced: 5 m. → 5 m. (5) using AWB Kitas pakeitimas →
Eilutė 25: [[1912]] m. baigęs [[Veiverių mokytojų seminarija\|Veiverių mokytojų seminariją]] dirbo dab. [[Lenkija\|Lenkijos]] pradžios mokyklose. Per [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmąjį pasaulinį karą]] mokytojavo [[Poltavos gubernija\|Poltavos gubernijos]] ir [[Petrogradas\|Petrogrado]] pradžios mokyklose. [[1917]] m. Petrograde baigė ikimokyklinio auklėjimo kursus, [[1918]]–[[1921 m.]] [[Peterburgo pedagoginis institutas\|Petrogrado pedagoginiame institute]] studijavo pedagogiką ir istoriją. [[1921]] m. grįžęs į Lietuvą mokytojavo [[Kėdainių gimnazija\|Kėdainių gimnazijoje]], nuo [[1925]] m. – Lietuvos mokytojų seminarijoje Kėdainiuose. Nuo 1925 m. [[VDU\|Lietuvos universitete]] dar studijavo istoriją. Dalyvavo [[Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga\|Lietuvos mokytojų profsąjungos]], [[LVLS\|valstiečių liaudininkų]] ir Lietuvos jaunimo sąjungos veikloje. Po [[1926]] m. valstybinio perversmo atleistas iš mokytojo pareigų, [[1927]] m. įkalintas. Vėliau dirbo Kauno miesto Švietimo skyriuje. [[1930]] m. vienas [[Vaikų teatro draugija\|Lietuvos vaikų teatro draugijos]] organizatorių, [[Spaudos fondas\|Spaudos fondo]] valdybos narys. [[1931]]–[[1940]] m. Kaune vadovavo Lietuvos moterų globos komiteto mokyklai. [[1940]]–[[1941]] m. Švietimo liaudies komisariato valdybos viršininkas, [[1941]]–[[1944]] m. dirbo Kauno amatų mokykloje, nuo 1944 m. Kauno mokytojų seminarijos direktorius. <ref>{{VLE\|VI\|545\|[[Laura Blynaitė]]\|Juozas Geniušas}}</ref> [[1911 m.]] kartu su kitais moksleiviais Veiverių mokytojų seminarijoje įkūrė slaptą moksleivių lavinimosi būrelį ir leido laikraštį „Rūtelė“, buvo jo redaktorius. Taip pat rašinėjo straipsnius į leidinius [[Ateitis (žurnalas)\|„Ateitis“]], [[Pavasaris (žurnalas)\|„Pavasaris“]], [[Garnys (Kaunas)\|„Garnys“]], [[Viltis (laikraštis)\|„Viltis“]], „[[Lietuvių balsas (Kaunas)\|Lietuvių balsas]]“. Redagavo [[1932 m.]] „Mokytojų kalendorių“, nuo [[1935 m.]] žurnalą „[[Mokykla ir visuomenė]]“, nuo [[1939 m.]] – „[[Mokykla ir gyvenimas]]“, bendradarbiavo leidiniuose [[Kultūra (žurnalas)\|„Kultūra“]], „[[Švietimo darbas]]“, „[[Lietuvos žinios]]“. {{šaltinis\|{{ŽE\|148}}}} Nagrinėjo švietimo tobulinimo, auklėjimo teorijos ir praktikos, mokytojų rengimo ir kitas pedagogines problemas, t. p. bendrąsias ir specialiąsias didaktikas. Kritikavo mechanine atmintimi grįstus mokymo metodus, propagavo vaizdumo ir aktyvumo principus. Parašė straipsnių pedagogikos klausimais, lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlių, knygų muzikinio ir scenos ugdymo klausimais, scenos veikalėlių vaikams: „Sapnas Velykų naktį“, „Paparčio žiedas“ (abu 1918 m.). == Bibliografija == * Scenos vaizdeliai vaikų teatrui, [[1924]] m. * Epizodiškojo istorijos kurso metodika, 1927 m. * Ryškusis skaitymas, [[1928]] m. * Dramatizacija ir įscenavimas. Mokymo auklėjimo priemonė, [[1929]] m. * Radijo pašnekesiai su mokytojais ir tėvais, 1930 m. * Laisvės alėja, romanas, [[1935]] m., [[slapyvardis]] J. Visginas

Juozas Geniušas: Skirtumas tarp puslapio versijų