Juozapas Tiškevičius III: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Juozapas Tiškevičius''' ({{pl|Józef Tyszkiewicz}}, [[1850]] m. [[Vokė]]je -– [[1905]] m. [[Poznanė]]je) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], kolekcininkas numizmatas. [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą.

[[1872]]-[[1880]] m. III [[Biržai|Biržų]] majorato valdytojas. Kol buvo nepilnametis, dvarą valdė [[Eustachijus Tiškevičius]]. [[1871]] m. dėl pablogėjusios sveikatos negalėdamas nuolat gyventi ir prižiūrėti ūkinės veiklos Biržų majorate, tėvas Mykolas Tiškevičius kreipėsi į imperatorių, prašydamas leisti perduoti Biržus pilnametystės sulaukusiam vyriausiajam sūnui. Leidimas buvo gautas [[1872]] m. [[liepos 10]] d. Juozapas Tiškevičius tapo vienu turtingiausių Lietuvos žmonių. Tačiau greitai įsitikino, kad majoratas jį labai įpareigoja ir užkrauna didelę visokiausių nemalonių pareigų naštą. Motinai patariant apsisprendė atsisakyti majorato jaunesnio brolio naudai. Marija Tiškevičienė ėmė rūpintis, kad majorato paveldėjimo įsake būtų padaryta išimtis, nes Rusijos įstatymai neleido perduoti majorato, jį buvo galima tik paveldėti. Reikėjo išimtinio caro sutikimo, tačiu [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandras II]] iš pradžių atsisakė jį suteikti ir tik proteguojant Aleksandrui Potapovui sutiko. [[1876]] m. [[spalio 8]] d. vardiniu imperatoriaus įsaku, duotu Valdančiajam Senatui, [[1880]] m. [[birželio 14]] d. Juozapas Tiškevičius perdavė Biržų majoratą jaunesniajam broliui tokį, koks jis aprašytas imperatoriaus įsake [[1862]] m. [[gegužės 29]] d. įkuriant majoratą.

* [http://genealog.home.pl/gd/szablony/osoba.php?langpl&id=010351 Genealogija]