Jevgenijus Dragunovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CocuBot (aptarimas | indėlis)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – (7) using AWB
Eilutė 1:
'''Jevgenijus Dragunovas''' ({{Ru|Евгений Фёдорович Драгунов}}, [[1920]] m. [[vasario 20]] d. [[Iževskas|Iževske]] - [[1991]] m. [[rugpjūčio 4]] d.) - tarybinis rusų [[šaulių ginklai|šaulių ginklų]] konstruktorius.
 
== Biografija ==
Eilutė 5:
 
1934 m. J. Dragunovas, baigęs septynias klases ir būdamas 14 m., įstojo į Iževsko pramoninį technikumą.
1939 m. J. Dragunovas buvo paimtas į [[Raudonoji Armija|Raudonąją armiją]] ir nukreiptas į seržantų mokyklą, o vėliau - į ginklininkų mokyklą. Vokietijos-TSRS karo metais vyresnysis ginklų meistras J. Dragunovas tarnavo [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]] ir karo veiksmuose nedalyvavo. Tuo metu jis susipažino su daugeliu trofėjinių (vokiškų, itališkų) ir kitokių užsieninių konstrukcijų šaulių ginklų.
 
1939 m. J. Dragunovas buvo paimtas į [[Raudonoji Armija|Raudonąją armiją]] ir nukreiptas į seržantų mokyklą, o vėliau - į ginklininkų mokyklą. Vokietijos-TSRS karo metais vyresnysis ginklų meistras J. Dragunovas tarnavo [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]] ir karo veiksmuose nedalyvavo. Tuo metu jis susipažino su daugeliu trofėjinių (vokiškų, itališkų) ir kitokių užsieninių konstrukcijų šaulių ginklų.
1945 m. J. Dragunovas buvo [[demobilizacija|demobilizuotas]] ir grįžo į IžMašą, kur ėmė dirbti vyresniuoju ginklų meistru Vyriausiojo konstruktoriaus skyriuje. Pirmas jo konstrukcinis darbas buvo nauja gembė snaiperinio Mosino šautuvo optiniam taikikliui PU ({{Ru|ПУ}}). Senasis taikiklio tvirtinimas leido užtaisyti tik po vieną šovinį, o naujasis - išsyk penkiais šoviniais iš [[Apkaba (šovinių)|apkabos]]. Netrukus J. Dragunovas buvo perkeltas į inžinieriaus konstruktoriaus, o vėliau - vadovaujančio inžinieriaus pareigas.
 
1945 m. J. Dragunovas buvo [[demobilizacija|demobilizuotas]] ir grįžo į IžMašą, kur ėmė dirbti vyresniuoju ginklų meistru Vyriausiojo konstruktoriaus skyriuje. Pirmas jo konstrukcinis darbas buvo nauja gembė snaiperinio Mosino šautuvo optiniam taikikliui PU ({{Ru|ПУ}}). Senasis taikiklio tvirtinimas leido užtaisyti tik po vieną šovinį, o naujasis - išsyk penkiais šoviniais iš [[Apkaba (šovinių)|apkabos]]. Netrukus J. Dragunovas buvo perkeltas į inžinieriaus konstruktoriaus, o vėliau - vadovaujančio inžinieriaus pareigas.
 
1949 m. J. Dragunovas [[Mosino šautuvas|Mosino šautuvo]] pagrindu sukūrė sportinį šautuvą S-49 ({{Ru|С-49}}). Vėliau to paties Mosino šautuvo pagrindų Dragunovas sukūrė visą seriją sportinių šautuvų. Jis dalyvavo kuriant 27 sportinių šautuvų modelius (MC-50, MCV-50, Zenit, Strela, Taiga, SM, Biatlon-7-2 ir kt.).
Eilutė 18:
Vėlesniais metais J. Dragunovas diegė SVD į gamybą, gerino SVD gamybos kokybę ir technologiškumą. Bandė sukurti automatinį snaiperinį šautuvą, naudojantį šautuvinius šovinius, tačiau keletą metų trukę konstravimo darbai ir bandymai parodė, kad toks šautuvas visiškai neefektyvus.
 
J. Dragunovas taip pat konstravo mažagabaričius [[pistoletas-kulkosvaidis|pistoletus-kulkosvaidžius]]. Vienas jų - [[PP-71 Kedr]].
 
Prasidėjus karui Afganistane iškilo poreikis sukurti kompaktiškesnį SVD variantą, kadangi įprastinis SVD buvo nepatogus kareiviams, kovojančiams pėstininkų kovos mašinose [[BMP]]. Sprendimo būdas galėjo būti sulenkiama ar sustumiama petinė atrama, tačiau patobulinti SVD J. Dragunovas nespėjo. Po konstruktoriaus mirties tai padarė kitas IžMašo konstruktorius A. Nesterovas.
Eilutė 25:
 
== Dragunovų dinastija ==
Dragunovų dinastiją pratęsė ir jo sūnūs. Michailas Dragunovas baigė kurti tėvo pradėtą PP-71 Kedr, o Aleksejus Dragunovas kartu su Viktoru Kalašnikovu (Michailo Kalašnikovo sūnus) Ižmaše sukūrė pistoletą - kulkosvaidį [[Bizon]].
 
== Nuorodos ==