Jeronimas Kačinskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sūnus Jeronimas lankė Kuršėnų pradžios mokyklą, o [[1915]] m. šeimai pasitraukus į [[Rusija|Rusiją]], mokėsi [[Maskva|Maskvos]] priemiestyje Bronicuose, kur baigė rusišką pradžios mokyklą ir pirmąją gimnazijos klasę.

 

 

[[1924]] m. rudenį įstojo į [[Kaunas|Kauno]] Juozo Naujalio vadovaujamą muzikos mokyklą ir fortepijono studijas tęsė pas L. Dauguvietytę-Malko, o pas [[Jonas Bendorius|Joną Bendorių]] mokėsi harmonijos. [[1925]] m. rudenį vėl grįžo į Klaipėdą, kur konservatorijoje pas V. Kolenaty-Kamilovą ir L. Novaką mokėsi griežti [[altas (styginis instrumentas)|altu]], pas I. Prielgauską skambinti fortepijonu, o pas S. Šimkų ir [[Juozas Žilevičius|Juozą Žilevičių]] – muzikos teorijos ir kompozicijos.

[[1930]]–[[1931]] m. pas prof. A. Habą studijavo ketvirtatonės muzikos sistemą ir atematinę kompoziciją. Baigęs studijas, 1931 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kaune, [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]] ir [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokykloje]]. 1931 m. [[lapkričio 3]] d. Valstybės teatre debiutavo kaip simfoninio orkestro dirigentas. Prisidėjo prie „Muzikos barų“ leidybos, [[1932]] m. kartu su [[Vincas Bacevičius|Vincu Bacevičium]] ir M. Budriūnu įkūrė Muzikos progresistų draugiją, rašė straipsnius, „Muzikos barų“ priede išleido savo dainų ir giesmių, dirigavo Lietuvos jaunimo sąjungos simfoniniam orkestrui.

 

 

Vadovavo ir chorams: Klaipėdos darbininkų chorui, čekoslovakų chorui, talkino [[Stepas Sodeika|Stepo Sodeikos]] vadovaujamam „Vaidilutės“ chorui ir kt. 1933 m. 2-ajai Klaipėdos krašto dainų šventei parengė Giedotojų draugijos vyrų chorą. 1934 m. rudenį simfoninį orkestrą ėmus globoti „Aukuro“ draugijai, J. Kačinsko iniciatyva 1934 m. [[gruodžio 8]] d. miesto teatre įvyko [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] operos „Traviata“ premjera, o [[1935]] m. [[gegužės 24]] d. [[Šarlis Guno|Šarlio Guno]] operos „Faustas“ premjera. Orkestrui talkino „Vaidilutės“ choras ir solistai. Operų spektakliai parodyti [[Šiauliai|Šiauliuose]], Tauragė]]je ir [[Šilutė]]je. Iš viso surengta 30 „Traviatos“ ir 15 „Fausto“ spektaklių. [[1936]] surengti paskutiniai penki simfoninės muzikos koncertai.

 

 

Dirigentas rašė spaudoje apie Klaipėdos muzikinį gyvenimą.

Gausi ir įvairi J. Kačinsko kūryba – iš viso daugiau kaip 100 kūrinių. Tai originalios ir harmonizuotos liaudies dainos mišriems, vyrų, moterų chorams ir solistams, giesmės, mišios, kantatos. Paminėtinos didesnio populiarumo įgijusios jo dainos chorams „Pjovėjas“, „Beržas“, „Per girias“, „Rauda“, „Žvangučiai“, „Kelionės daina“, „Vidurnakčio tyla“. Giesmės: „Didis, Galingas“, „Ave Maria“, „Gimimo giesmė“, „Malda“, „Sanctus“, „Rex Christe“, „Neapleisk mūsų“, „Šventa naktis“ ir kt. Stambus kūrinys „Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis“, „Missa brevis“, „Te Deum laudamus“, „Mišios Šventosios Dvasios garbei“, „Mišios Švenčiausios Jėzaus Širdies garbei“ ir kt. Minėtinos kantatos „Saulės giesmė“ ir „Ateities giesmė“, vieno veiksmo opera „Juodas laivas“. Kompozitorius sukūrė muzikos dramos spektakliams, nemaža simfoninių ir kamerinių kūrinių.

 

 

[[1997]] m. išleista stambi muzikologės Danutės Petrauskaitės knyga „Jeronimas Kačinskas“.

 

== Šaltiniai ==

 

{{Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai}}