Jean-Paul Sartre: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 baitų pašalinta ,  prieš 8 metus
S
Vikifikavimas, replaced:   → , → (9), (1915-1985) → (1915–1985) (2), - → – , ... → …, l'é → l’é (2) using AWB
S (Vikifikavimas, replaced:   → , → (9), (1915-1985) → (1915–1985) (2), - → – , ... → …, l'é → l’é (2) using AWB)
|vikiteka=Category:Jean-Paul Sartre
}}
'''Žanas Polis Sartras''' (Jean-Paul Charles Aymard Sartre, [[1905]] m. [[birželio 21]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] - [[1980]] m. [[balandžio 15]] d.) – prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus [[Egzistencializmas|egzistencialistų]]. [[1964]] metais Sartras atsisakė jam skirtos [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūrinės premijos]].
 
== Biografija ==
Studijavo Paryžiaus prestižinėje „École Normale“, kur sėmėsi idėjų iš [[Imanuelis Kantas|I. Kanto]], [[Hėgelis|F. Hėgelio]] ir [[Martinas Heidegeris|M. Heidegerio]] darbų. [[1929]] m. jis susipažino su [[Simone de Beauvoir]], vėliau tapusia jo ilgamete gyvenimo drauge. Jų pažiūros į ''buržuazinę'' sandarą buvo artimos. Vėliau susidūrimas tarp gniuždančio, dvasingumą žlugdančio susitaikėliškumo (''mauvaise foi'') ir autentiškos „būties“ tapo pagrindine „Būtis ir Nebūtis“ tema.
 
Studijas baigė [[1929]] m. ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
 
[[1938]] metais Sartras parašė romaną „Šleikštulys“, laikytiną egzistencializmo [[manifestas|manifestu]]. Tuo tarpu jo parašyta knyga „Siena“ parodė, kokie absurdiški žmonių veiksmai, kai jie bando elgtis racionaliai. Po jos išsivystė visa [[absurdo drama|absurdo literatūros]] šaka.
 
Ž. Sartras [[metafizika]], [[ontologija]], [[epistemologija]], [[fenomenologija]], [[etika]], [[politika]].
 
Žanas Polis Sartras mirė [[1980]] m. [[balandžio 15]] d. ir buvo palaidotas Paryžiuje, Montparnaso kapinėse.
 
== Ž. Sartras ir Lietuva ==
[[1965]] m. Žanas Polis Sartras (kartu su Simone de Beauvoir) lankėsi [[Lietuva|Lietuvoje]]. Jiedu norėjo, kad penkių dienų kelionė būtų privati, neoficiali. Tuo metu užsieniečiams keliauti po [[TSRS]] be oficialių suderinimų leidimo buvo beveik neįmanoma. Todėl jų kelionė saugumo organų buvo labai atidžiai stebima. Po atvirokų diskusijų rašytojų asociacijoje, kai kurie jos dalyviai po to turėjo nemalonumų.
 
Svečius lydėjo ir Lena Zonina, vertėja iš Rusijos, su kuria Ž. Sartro santykiai buvo gana šilti (tiek šilti, kad „Žodžiai“ buvo dedikuoti „Poniai Z.“). Išvaizdi, jausminga ir intelektuali Zonina (1915-19851915–1985) buvo viena iš didžiųjų Ž. Sartro meilių. Jų penkerių metų susirašinėjimo korespondencija saugoma Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje, tačiau nėra prieinama.
 
Sutinkant svečius, jiems buvo įteiktos baltos ramunės. Ž. Sartrą po Lietuvą lydėjo [[Eduardas Mieželaitis]] (tuo metu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas) ir [[Mykolas Sluckis]]. Su jais vyko ir fotografas [[Antanas Sutkus (1939)|A. Sutkus]]. Pirmiausia svečiai nuvyko į [[Nida|Nidą]] ir [[Kuršių Nerija|Kuršių Neriją]]. Nidos kopose aplankė prancūzų belaisvių kapines. Aplinkinė gamta juos tiesiog pribloškė. Rašytojas, stovėdamas ant kopos, prasitarė: „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ ir po to pridūrė: „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.
 
Toji kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“. Ją prancūzų skulptorė Roseline Granet panaudojo skulptūros modeliui. Ta skulptūra dabar stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje. Nuotraukoje buvo sustabdyta akimirka – žmogus, kovojantis su vėju bei smėliu, rodanti žmogaus pastangas suvaldyti priešpriešą (kurią Ž. Sartras apmąstė „Užrašuose apie etiką“, [[1983]]). Tai Ž. Sartras, jo rankos sunertos už nugaros ir žvilgsnis nukreiptas į tolį, o vėjas taršo paltą, kelnes, velia plaukus.
 
Toji kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“. Ją prancūzų skulptorė Roseline Granet panaudojo skulptūros modeliui. Ta skulptūra dabar stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje. Nuotraukoje buvo sustabdyta akimirka – žmogus, kovojantis su vėju bei smėliu, rodanti žmogaus pastangas suvaldyti priešpriešą (kurią Ž. Sartras apmąstė „Užrašuose apie etiką“, [[1983]]). Tai Ž. Sartras, jo rankos sunertos už nugaros ir žvilgsnis nukreiptas į tolį, o vėjas taršo paltą, kelnes, velia plaukus.
Iškart po kelionės į Lietuvą Ž. Sartras dalyvavo Paryžiaus studentų demonstracijoje įsisegęs ženklelį su [[Mao]] atvaizdu. Dėl to incidento Ž. Sartras TSRS buvo paskelbtas ''persona non grata'' (nepageidaujamu asmeniu).
 
'''Ž. Sartro kūriniai:'''
<OL>
<LI> Sartras Ž.-P. ''Egzistencializmas yra humanizmas''. Kn. ''Filosofijos istorijos chrestomatija. XIX-XX amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija''. Vilnius: Mintis, 1974
<LI> Sartras Ž.-P. ''Nepalaidoti mirusieji''. Kn. ''XX a. Vakarų dramos''. Vilnius: Vaga, 1986, p.&nbsp;255-312 255–312
<LI> Sartre J.-P. ''Žodžiai''. Vilnius: Mintis, 1966 (Antrasis pataisytas leidimas: Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2000, ISBN 9955-435-04-6)
<LI> Sartre J.-P. ''Užsklęstos durys''. Kn. ''Karalius miršta: prancūzų pjesės''. Vilnius: Amžius, 1993, ISBN 9986-430-04-6
<LI> Sartre J.-P. ''Šleikštulys''. Vilnius: Vaga, 2002, ISBN 5-415-01545-0
<LI> Sartre J.-P. ''Siena: novelės''. Vilnius: Baltos lankos, 2003, ISBN 9955-00-087-2
</OL>
 
* Trilogija „Laisvės keliai“ (Les Chemins de la liberté, [[1945]]–[[1949]])
Filosofinius veikalai:
* „Ego transcendentalumas“ (La transcendance de l'égol’égo, [[1937]])
* „Būtis ir Nebūtis“ (L’Être et le Néant, [[1943]])
* „Dialektinio proto kritika“ (Critique de la raison dialectique, [[1960]])
* „Egzistencializmas yra humanizmas“ (L'ExistentialismeL’Existentialisme est un humanisme [[1946]])
---
* Autobiografinė esė „Žodžiai“ (Les Mots, [[1964]]),
* Romanass „Šleikštulys“ (La Nausée, [[1938]])
* Romanas „Musės“ (Les mouches, [[1943]])
* Romanas „Bodleras“ (Baudelaire, [[1947]])
* Pjesė „Garbinga šliundra“ (La putain respectueuse, [[1946]])
* Pjesė „Purvinos rankos“ (Les mains sales, [[1948]])
* ...
 
== Nuorodos ==
427 096

pakeitimai