Jacques-Yves Cousteau: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1943]] m. Ž. Kusto kartu su inžinieriumi E. Gagnanu sukūrė akvalangą -– aparatą, kurį sudaro deguonies balionas, kvėpavimo reguliatorius, žarnelė ir kandiklis. Anksčiau nardytojų įranga būdavo sujungta su pompa, esančia virš vandens, o Kusto patobulinimas suteikė nardytojams daugiau laisvės.

[[1959]] m. Kusto kartu su inžinieriumi J. Mollardu sukūrė batiskafą SP-530. Konstruodami batiskafą jie stengėsi suderinti povandeninių laivų gebėjimą giliai nerti ir narų manevringumą. SP-350 galėjo nusileisti į 350-400350–400 m gylį, buvo vietos dviem žmonėms, jame buvo sumontuot galingi prožektoriai, kelios kameros ir dirbtinė ranka.

[[1962]] m. Kusto įgyvendino seną savo svajonę -– apsigyventi jūros dugne. Jis įkūrė tris tyrinėjimų stotis -– Conshelf I, II ir III. Pirmoji stotis buvo įkurta 1962 m. šalia [[Marselis|Marselio]] 12 m gylyje. Antroji, kuri turėjo du kambarius, buvo atidaryta [[1963]] m. Ji buvo nuleista į 10, vėliau -– į 30 m gylį [[Raudonoji jūra|Raudonojoje jūroje]]. Trečia tyrimų stotis [[1965]] m. buvo nuleista į 108 m gylį [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūroje]]. Šioje stotyje buvo pasiektas rekordas -– šeši žmonės stotyje išgyveno 28 dienas neiškilę į paviršių.

[[1985]] m. Kusto garbei buvo pavadintas vienas [[asteroidas]] -– ''6542 Jaquescousteau''.

Žymusis Ž. Kusto laivas vadinosi [[Calypso]]. [[1990]] m. kompozitorius [[Jean-Michel Jarre|Ž. M. Žaras]] dedikavo savo albumą Žakui Kusto (''En attendant Cousteau'' -– „Belaukiant Kusto“).